captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mažus atlyginimus mokančius verslininkus ims už trumpo pavadžio: ką ir kaip purtys

Kad ir kiek didėtų minimali alga, tūkstančiai darbuotojų net per kelis darbus tokio dydžio pajamų oficialiai negauna. Jų darbdavius pradėjusios atidžiau tikrinti valstybės institucijos mato teigiamų pokyčių, taigi daugiau dėmesio kai kuriems verslininkams skirs ir kitais metais.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
Be to, valdantieji neatmeta galimybės iš naujo svarstyti pasiūlymą, kurį įgyvendinus socialinio draudimo įmokas būtų privalu mokėti nuo sumos, nemažesnės nei minimali mėnesinė alga. Esą taip būtų užtikrintos minimalios garantijos dirbantiesiems, o jų finansavimo našta būtų nukelta nuo kitų mokesčių mokėtojų pečių.
 
„Sodros“ duomenimis, spalio mėnesį Lietuvoje buvo daugiau kaip 250 tūkst. asmenų, kurie dirbo 30 d. per mėnesį, bet neuždirbo nė minimalios mėnesinės algos (MMA) arba 380 Eur.
 
Nemažai daliai šių gyventojų striuka su pinigais gali būti ne tik dabar. Susižalojus darbe, susilaukus vaiko, išėjus į pensiją ir kitais atvejais, jiems būtų mokamos ir visiškai menkos socialinio draudimo išmokos.
 
Siekdamos to išvengti ir paskatinti netoleranciją atlyginimams „vokeliuose“, valstybės institucijos pernai ir šiemet ėmėsi tam tikrų priemonių. Atrinkus per 30 tūkst. įmonių, mokėjusių iki MMA daugiau kaip dešimtadaliui savo darbuotojų, vienų buvo paprašyta paaiškinti to priežastis elektroniniu būdu, o su kitomis pabendrauta individualiai.
 
Kad netektų stebėtis
 
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko teigimu, Lietuvoje didžioji mokesčių mokėtojų dalis sąžiningai vykdo mokestines prievoles. Tačiau jiems taikomi kontrolės veiksmai ir ypač gyventojų pranešimai atskleidžia ir kitokių tendencijų.
 
„Pastebime, kad mokesčių mokėtojų nepakantumas daromiems mokestiniams nusižengimams kasmet auga. Per paskutinius kelerius metus gautų pranešimų skaičius viršija 4 tūkst., o šiemet jau sulaukta beveik 3,7 tūkst. pranešimų. Jų skaičius rodo, kad gyventojai nesitaiksto su daromais pažeidimais. Gyventojų sąmoningumas duoda akivaizdžių kovos su „šešėliu“ rezultatų.
 
VMI vertina kiekvieną gautą pranešimą, ir kiekvienas pranešimas yra labai svarbus. Mūsų analitikai vertina gautą informaciją ir imasi efektyviausių priemonių“, – komentavo pavaduotojas.
 
Anot jo, šiais metais VMI daugiausia dėmesio skyrė įmonėmis, kurios dalį darbuotojų įdarbina darbui nevisu etatu. O kitais metais ketinama grįžti prie įmonių, kurių vidutinis darbo užmokestis mažesnis už apskrities ir tos verslo šakos vidurkius.
 
Inspekcija taip pat informavo, kad jos interneto puslapyje šiuo metu kuriamas papildomas skyrius, kuriame įmonės galės palyginti savo ir kitų bendrovių rodiklius. Tikimasi, kad žinodamos šią informaciją, jos neturėtų stebėtis, kad pateko į VMI akiratį.
 
Kita vertus, ši informavimo priemonė turėtų „padėti“ nesąžiningai besielgiančioms įmonėms suprasti, kad jų oficialiai deklaruojami duomenys labai skiriasi nuo aplinkinės tikrovės ir kad galbūt vertėtų peržiūrėti deklaruojamus neva oficialius darbuotojų atlyginimus.
 
Šiemet iki rugsėjo pabaigos VMI nustatė 40 atvejų, kai darbuotojams išmokėtas buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas darbo užmokestis, daugiau nei 481 tūkst. eurų buvo išmokėta „vokeliuose“, už šiuos pažeidimus surašyti 27 administracinių teisės pažeidimų protokolai. Šiemet VMI 1,5 tūkst. kartų kalbėjosi su mokesčių mokėtojais dėl neviso darbo laiko ir už MMA mažesnių atlyginimų.
 
Panagrinėjus taikytų priemonių poveikį, paaiškėjo, kad rugpjūtį, palyginti su sausiu, tose įmonėse iki MMA uždirbančių darbuotojų skaičius sumažėjo 7,7 proc.
 
Informuos ir pačius darbuotojus
 
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Rytas Stalnionis pranešė, kad jo atstovaujama institucija šiemet pasitelkė naują priemonę – anketas įmonėms. Joms taip pat buvo siunčiami individualūs laiškai, o kai kurie vadovai pakviesti į pokalbius:
 
„Po visų šių priemonių „Sodros“ teritorinių skyrių įmokų specialistai toliau stebi įmones. Dalis įmonių perduotos patikrinti VMI ar Valstybinei darbo inspekcijai, dalį tikriname kartu su kolegomis iš šių institucijų. Ateityje šias ir panašias priemones taikysime toliau. Jei bus poreikis, sukursime naujų ar koreguosime esamas“.
 
Anot specialisto, dėl mažesnių nei MMA atlyginimų „Sodra“ domisi keliomis dešimtimis tūkstančių įmonių, kuriose tokios mažos algos mokamos daugiau kaip 10 proc. darbuotojų.
 
„Vien po pirminio pranešimo atlyginimus pakėlė kiek daugiau nei 7 proc. visų į šį sąrašą pakliuvusių įmonių, o tarp tų, kurioms buvo siunčiami klausimynai, į pokalbius kviečiami vadovai – beveik 18 proc“, – komentavo jis.
 
„Sodra“ skaičiuoja, kad dėl šių priemonių per vienerius metus iš šešėlio pavyko „ištraukti“ iki 68 mln. Eur darbo užmokesčio, o iš šios sumos – iki 27 mln. Eur mokesčių, nevertinant natūralaus atlyginimų augimo.
 
Beje, kitais metais darbuotojams, kuriems oficialiai mokamos mažesnės algos nei MMA, „Sodra“ planuoja pateikti individualią informaciją apie tai, taip pat įspėti, kokios menkos socialinės garantijos dėl mažų atlyginimų jiems priklauso pagal įstatymus.
 
Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vedėja Nerita Šot informavo, kad jos atstovaujama institucija per pirmąjį 2016 m. pusmetį patikrino 96 ūkio subjektus, kuriuose buvo mokami mažesni atlyginimai nei MMA.
 
Darbdaviams buvo surašyti 9 reikalavimai pašalinti pažeidimus, rasti keturi nelegaliai dirbantys asmenys, patikrinimų metu nustatyti 34 asmenys, kurie dirbo pažeidžiant darbo ir poilsio laiko režimą, ar kuriems nebuvo mokamas nustatytas atlygis už darbą poilsio dienomis, viršvalandinį ir naktinį darbą, surašyti 8 administracinių teisės pažeidimų protokolai, skirta apie 1,3 tūkst. Eur baudų.
 
Be to, per 2016 m. pirmą pusmetį buvo nustatyta 420 asmenų, dirbusių pažeidžiant darbo ir poilsio režimą ar kuriems nebuvo mokamas nustatytas atlygis už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už viršvalandinį ir naktinį darbą. Tai kur kas daugiau nei 2015 m. kai per visus metus buvo nustatyti 543 asmenys.
 
„Kaip tik šiuo metu VDI vykdo tikslinius patikrinimus ūkio subjektuose, kurių didžioji dalis dirbančiųjų gauna minimalią ar mažesnę mėnesinę algą. Patikrinimai truks 2 savaites, tad jų rezultatų dar neturime. 2017 m. VDI planuose yra numatyta analogiški tiksliniai patikrinimai“, – komentavo N. Šot.
 
Žada grįžti prie įmokų nuo MMA
 
Prieš kurį laiką socialdemokratas Algirdas Sysas buvo registravęs įstatymo pataisas, pagal kurias už darbuotojus, kurie gauna net ir mažesnį atlyginimą nei MMA, socialinio draudimo įmokos būtų mokamos nuo sumos, nemažesnės nei šis dydis.
 
Praėjusios kadencijos Seimas nepritarė šiam pasiūlymui. Tačiau Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas viliasi, kad tai pavyks įgyvendinti naujai išrinktiems parlamentarams.
 
„Apie tai kalbėjome ir komitete, buvome susitikę su „Sodra“, turim naujesnius duomenis. Tokių darbuotojų, neuždirbančių MMA dar padaugėjo. Stabiliai išlieka ir maždaug 10 tūkst. įmonių vadovų, kurių vidutinis atlyginimas per mėnesį 126 Eur per mėnesį ir tai vienintelė jų darbo vieta. Taigi, tikrai teiksiu šias pataisas ir bandysiu gauti politinį palaikymą iš dabartinės daugumos.
 
Supraskite, tai yra našta visiems sąžiningiems mokesčių mokėtojams. Jie ir dabar moka daugiau už tuos, kurie turėtų susimokėti, bet nemoka, o ateityje mokės ir už šitų žmonių būsimas pensijas, nes jie neturės galimybės jų užsidirbti. Mes iš bendrų mokesčių dalinsimės pinigais su jais toliau. Vadinasi, jie du kartus mus visus apgauna“, – aiškino politikas.
 
Jis teigė komitete nepajutęs pasipriešinimo tokioms pataisoms, tačiau ar joms pritartų visas Seimas, dar neaišku. Parlamentaras teigiamai vertino institucijų veiksmus sprendžiant šią problemą, tačiau pabendrauti su visomis įmonėmis, mokančiomis mažus atlyginimus, užtruktų daug laiko.
 
„Tai nėra tinkamas sprendimo kelias, tai reikėtų daryti masiškiau. Estų, kurie šitą padarė ir labai greitai susitvarkė, pavyzdys parodo, kad tai įmanoma – ir niekas ten nebankrutavo. Juo labiau, kad savo projekte mes numatome išlygas pensininkams, jauniems žmonės iki 29 metų, neįgaliesiems.
 
Jei galvojame apie mažas pensijas, mažą darbo užmokestį, tai visi kartu ir turime spręsti šias problemas. Tai ne mano vieno toks noras, užsispyrimas ir „Sodros“ ar dar kokios institucijos. Turi būti visuomenės nepakantumas tiems žmonėms, kurie mus apgaudinėja“, – įsitikinęs A. Sysas.
 
Vis dėlto jo pavaduotojas komitete Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Tomas Tomilinas tokias galimas įstatymo pataisas vertino kur kas atsargiau:
 
„Čia yra radikalus kišimasis į laisvą rinką ir darbo santykius. Aš tikrai kol kas atsargiai šitą vertinu. Kad ir kokią kairiąją politiką palaikyčiau, puikiai suprantu, kas tai yra, todėl tikrai kol kas neturiu pakankamai argumentų, kad tam pritarčiau“.
 
Jis sakė suprantantis, kad iš tiesų būna atvejų ir kai darbuotojas dirba ne visą dieną ir dėl to jam mokama mažesnė alga nei MMA, ir kai įmonės vadovas fiktyviai sau moka mažą oficialią algą. Taigi, kiekvieno situacija skirtinga.
 
„Galime kalbėti, kad šitos priemonės gultų į nacionalinį susitarimą, apie kurį visi šnekame jau pakankamai ilgai. Jame būtų labai aiškus Socialinės apsaugos ir darbo, jai pavaldžių įstaigų bendras darbas su profsąjungomis prižiūrint įmones, kurios realiai piktnaudžiauja. Juk labai nesunku atsekti, kas piktnaudžiauja, o kas ne. Bet tikrai yra įmonių, kurios negali mokėti – galbūt šeimos įmonės ir pan. Taip paprastai aš nebūčiau linkęs taikyti tokių administracinių priemonių“, – komentavo politikas.
 
Jis teigė suprantąs problemą, tačiau būtų labiau linkęs darbo santykių reguliavimą perkelti į kolektyvinius susitarimus.
 
„Šios priemonės nėra Vyriausybės programoje. Bet jeigu dėl jos būtų pasiektas trišalis susitarimas, tikrai tokiai priemonei pritarsiu. Jei bus darbdavių ir darbuotojų sutarimas, nematau problemos. Bet šiaip mes nelinkę pradėti nuo administracinių priemonių darbo santykių ir darbo apmokėjimo srityje“, – reziumavo T. Tomilinas.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...