captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas skuba naikinti mokesčio lengvatą, kuria naudojasi tūkstančiai gyventojų

Seimo nariai antradienį pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai, pagal kurią nuo 2017 metų naujas gyvybės draudimo sutartis sudarantiems arba senąsias pratęsiantiems gyventojams nebebus leidžiama pasinaudoti mokestine lengvata.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Už tokį pasiūlymą pasisakė 57 parlamentarai, prieš – 16, dar 26 susilaikė. Dabar jį turi apsvarstyti Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Kitas svarstymas plenariniame posėdyje numatytas gruodžio 13 dieną.

Šiuo metu iš gyventojo apmokestinamųjų pajamų gali būti atimamos savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų, iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų naudai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis. Kitaip tariant, tokios gyventojų išlaidos neapmokestinamos 15 proc. GPM.

Kaip DELFI paaiškino Valstybinė mokesčių inspekcija, kiekvienas gyventojas gali pasinaudoti GPM lengvatomis ir susigrąžinti ne daugiau kaip 25 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų.

Pavyzdžiui, jei gyventojo apmokestinamosios pajamos yra 10 tūkst. eurų, tai 25 proc. sudaro 2,5 tūkst. eurų. Tokiu atveju gyventojui gali būti grąžintas pajamų mokestis nuo patirtų išlaidų sumos, bet ne didesnės už 2,5 tūkst. eurų.

Tarkime, šis gyventojas iš viso patyrė 2 tūkst. eurų išlaidų, nes tokia suma buvo sumokėta kaip gyvybės draudimo įmokos. Kadangi ši suma neviršija 25 proc. apmokestinamųjų pajamų, t. y. 2,5 tūkst. eurų, gyventojas galės susigrąžinti 15 proc. pajamų mokesčio sumą nuo visos patirtų išlaidų sumos. Tai būtų 300 eurų (2000x15 proc.).

Tvirtina, kad neefektyvi

Įstatymo pataisą pateikę Seimo nariai Stasys Jakeliūnas, Naglis Puteikis, Aušra Maldeikienė, Tomas Tomilinas, Algirdas Sysas ir Virgilijus Poderys teigia, kad minėta lengvata veikia neefektyviai.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad jį parengti paskatino 2015 metų Lietuvos banko (LB) atlikta analizė bei pateikti pasiūlymai dėl investicinio gyvybės draudimo reguliavimo ir priežiūros tobulinimo.

Analizėje teigiama, jog parduodamos investicinio gyvybės draudimo produktus, dėl didelių mokesčių ir mažos pridėtinės vertės draudimo įmonės šių produktų naudą vartotojui bando kompensuoti taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata.

„Pagrindinis mokesčių lengvatos taikymo tikslas lieka nepasiektas – neskatinama papildomai kaupti ilgesniam laikui, pavyzdžiui, iki senatvės pensijos amžiaus didesnei pensijai, nes susigrąžintos įmokos išleidžiamos, o ne investuojamos papildomai“, – rašoma LB analizėje.

Pataisos rengėjai taip pat teigia, jog investicinio gyvybės draudimo grąža yra nulemta ne investicine veikla, o mokestinės lengvatos gaunama nauda.

Be to, lengvata dėl patirtų gyvybės draudimo išlaidų neveikia horizontaliai, nes ja daugiausiai naudojasi didesnes pajamas gaunantys gyventojai, kas nėra socialiai teisinga, o valstybės biudžetas dėl šios lengvatos taikymo kasmet netenka preliminariai apie 24 mln. eurų mokestinių pajamų.

Tačiau lengvatos panaikinimas nereikš, kad biudžetas iškart papilnės 24 mln. eurų, nes ji nebegalios tik naujoms ir pratęstoms sutartims, todėl pajamos didėtų tik palaipsniui nuo 2018 metų.

Ne turtuoliai, o šeimos

Savo ruožtu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas teigė, kad gyvybės draudimu daugiausiai naudojasi jaunos šeimos, o ne turtingieji.

Pasak jo, elitu vadinami gyventojai, kurie savo kaupimui senatvei skiria vos keliasdešimt eurų per mėnesį.

„Tokie teiginiai visiškai prasilenkia su realia situacija, nes šiuo metu Lietuvoje yra apie 400 tūkst. galiojančių gyvybės draudimo sutarčių, o vidutinė gyvybės draudimo įmoka siekia 41 eurų per mėnesį. Pagal gaunamas pajamas lietuviai ilgalaikiam taupymui skiria netgi mažiau, nei rekomenduoja ekspertai“, – antradienį išplatintame pranešime žiniasklaidai cituojamas M. Dubnikovas.

Pranešime taip pat rašoma, kad Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) atliktos analizės duomenimis, 40 proc. gyventojų, besinaudojančių gyvybės draudimu, pajamos siekia maždaug 600 eurų per mėnesį, dar apie 45 proc. – nuo 600 iki 1450 eurų ir tik apie 13 proc. uždirba daugiau nei 1450 eurų per mėn. Šalies gyventojų darbo užmokesčio pasiskirstymo proporcijos taip pat yra labai panašios.

„Tad mes kalbame ne apie elitą, o apie 400 tūkst. žmonių, kurie nenori gyventi dar prasčiau nei dabartiniai pensininkai, todėl savarankiškai taupo ateičiai. Turtingieji mūsų klientų tarpe sudaro ne daugiau nei kelis procentus“, – tvirtino LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.

A. Bakšinskas politikams, kurie nuogąstauja, kad šiuo valstybės skatinimu taupyti naudojasi tik turtingieji, draudikai siūlo sprendimą – įvesti lubas GPM susigrąžinimui.

„Pavyzdžiui, Estija taiko lubas maksimaliai sumai, kurią gyventojai, kaupiantys ateičiai per gyvybės draudimą, gali susigrąžinti pasinaudoję mokestine lengvata, ir šis modelis laikomas labai pasiteisinusiu, – sakė A. Bakšinskas. – Tad jei manome, kad dabartinė sistema veikia nepakankamai gerai, ieškokime sprendimų jai plėtoti.”

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...