captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prokurorai nutraukė tyrimą dėl bankrutavusios „flyLAL“

Suėjus senaties terminui, prokurorai nutraukė 7 metus trukusį ikiteisminį tyrimą dėl bankrutavusios oro bendrovės „flyLAL-Lithuanian Airlines“ bei su ja susijusių įmonių buvusių vadovų ir akcininkų, įskaitant dabartinį „Small Planet Airlines“ akcininką Vytautą Kaikarį ir į aviacijos verslą užsienyje investuojantį aviacijos įmonių grupės „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininką Gediminą Žiemelį, veiksmų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
Dėl dalies įtarimų, daugiausia susijusių su „flyLAL“ nekilnojamojo turto pardavimu, tyrimas nutrauktas, suėjus senaties terminui, dėl kitų įtariamų veikų – nenustačius faktinių duomenų apie sukčiavimą, pranešė Generalinė prokuratūra.
 
Vis dėlto Generalinės prokuratūros vadovybė pavedė aukštesniajam prokurorui įvertinti, ar šis nutarimas yra pagrįstas, ar nebuvo galima tyrimo baigti jo per trumpesnį laiką.
 
Ikiteisminis tyrimas dėl „flyLAL“ vadovų ir akcininkų galimo sukčiavimo pradėtas 2009 metais – nagrinėta, ar nebuvo nusikalstamų veikų požymių, 2005–2009 metais parduodant skrydžių bendrovės turtą, steigiant naujas įmones. 2013 metais įtarimai dėl „flyLAL“ bankroto ir sukčiavimo buvo pareikšti 17-kai asmenų – tuomet teigta, kad dėl jų veiksmų Turto bankas, Vilniaus oro uostas ir bendrovė „Oro navigacija“ patyrė apie 10,4 mln. eurų žalos.
 
Anot Generalinės prokuratūros, buvo apklausta kelios dešimtys liudytojų, išsiųsti tarptautinės teisinės pagalbos prašymai, atlikta daug kitų veiksmų. Beveik 200 tomų apimties ir itin sudėtingo ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė ir nekilnojamojo turto vertintojų bei kitų specialistų išvadų, iš kurių paskutinės buvo gautos tik spalį, nagrinėjimas ir vertinimas.
 
Lapkričio 29 dieną nutrauktą ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, jam vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento bei Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai.
 
Šių metų gegužę prokurorai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl „flyLAL“ galimo nusikalstamo bankroto, tačiau tuomet skelbta, kad tyrimas dėl įmonės akcininkų ir vadovų galimo sukčiavimo tęsiamas toliau.
 
Tyrimo metu nustatyta, kad kad tuometinių „Lietuvos avialinijų“ akcininkų veiksmai, susiję su dalies pelningų įmonės veiklų perkėlimu į naujas bendroves, galėjo turėti neigiamos įtakos įmonės finansiniams rezultatams ir jos galimybėms atsiskaityti su kreditoriais.
 
2013 metų lapkritį skelbta, kad prokurorų vertinimu, skolininkė „flyLAL“, neinformuodama kreditorių, sudarė sandorius, galimai pažeidžiančius kreditorių teises. Tikėtina, kad nemoki įmonė suteikė pirmenybę kitiems kreditoriams – naujai įsteigtoms „flyLAL Group“ įmonėms, tokiu būdu padarydama žalą valstybės įmonėms ir kitiems kreditoriams.
 
2005 metų rugpjūtį tuometines „Lietuvos avialinijas“ iš valstybės įsigijo bendrovė „LAL investicijų valdymas“, kurios 70 proc. akcijų priklausė bendrovei „Fima“, o finansiniai partneriai buvo G.Žiemelio kontroliuojama investicijų įmonė „ŽIA valda“ ir statybų bendrovė „Garantas“.
 
Po „flyLAL“ privatizavimo į įmonės valdybą išrinktas „Fimos“ prezidentas Vaidas Barakauskas, „ŽIA valdos“ vienas savininkų ir direktorius G.Žiemelis, „Garanto“ generalinis direktorius Petras Vasiliauskas.
 
2005 metų spalį paskelbta, kad „Lietuvos avialinijos“ atskyrė Antžeminių paslaugų departamentą, kuris tapo bendrove „Baltic Ground Service“, kuri dabar yra Varšuvos biržoje kotiruojamos „Avia Solutions Group“ dalis. Tuomet buvo atskirtas ir avialinijų bilietų pardavimo centras, kuris tapo bendrove Bilietų platinimo centras.
 
Avialinijų įmonės Technikos departamentas 2005 metais ėmė dirbti su prekės ženklu „LAL Technics“, o 2007 pradžioje tapo atskira bendrove „flyLAL Technics“, valdoma pagrindinių privatizuotos skrydžių įmonės akcininkų. Dabar bendrovė vadinasi „FL Technics“, ji priklauso „Avia Solutions Group“ grupei.
 
„flyLAL“ teismuose bylinėjasi su Rygos bei Vilniaus oro uostais, Latvijos skrydžiu bendrove „Air Baltic“. Šiemet birželį Lietuvos apeliacinis teismas atmetė „flyLAL“ skundą dėl su Vilniaus oro uostu 2004–2007 metais pasirašytų sutarčių. Įmonė iš Vilniaus oro uosto siekė prisiteisti 10,6 mln. eurų.
 
„flyLAL“ teismuose teigė, kad Latvijos įmonės privalo kompensuoti 57,87 mln. eurų žalos, tačiau Vilniaus apygardos teismas šiemet sausį nutarė, kad „Air Baltic“  bendrovei „flyLAL“ turi sumokėti 16,121 mln. eurų, o Rygos oro uostą, kuris taikė nuolaidas „Air Baltic“, nuo atsakomybės atleido. Šią nutartį Latvijos bendrovė apskundė Apeliaciniam teismui.
 
Bankroto byla „flyLAL–Lithuanian Airlines“ iškelta 2009 metais, kai bendrovė nutraukė skrydžius.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...