captcha

Jūsų klausimas priimtas

Karas prieš alkoholį prasideda: kaip brangs skirtingi gėrimai

Naujoji valdžia ketina iki 2020 metų suvienodinti skirtingiems alkoholiniams gėrimams taikomus akcizų tarifus. Mažiausiai dėl to pabrangs spiritiniai gėrimai, o daugiausiai – alus.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Ketvirtadienį Seime turėtų būti pateiktas Akcizų įstatymo projektas, pagal kurį būtų užprogramuotas kasmetinis akcizų tarifų alkoholiui didėjimas, kuris prasidėtų nuo 2017 metų kovo 1 dienos.

Šiuo metu alui, vynui bei spiritiniams gėrimams taikomi mokesčiai skiriasi.

Daugumai gėrimų akcizas skaičiuojamas už produkto hektolitrą (100 litrų), tik alui galioja taisyklė, kad matuojama už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais (1 laipsnį) už produkto hektolitrą.

Įstatymo pataisose toks skaičiavimas nesikeičia, bet pagal aiškinamajame rašte pateikiamą lentelę, kasmet skirtingais dydžiais didinant tarifus, 2020 metais už visų rūšių alkoholio laipsnius produkto hektolitre reikėtų mokėti po 18,18 euro. Tai reiškia, kad iš esmės būtų pereita prie vienodo alkoholio akcizo.

Įstatymo projektą užregistravusi grupė Seimo narių taip pat tvirtina, kad dėl akcizų didėjimo kiekvienais metais, pradedant nuo 2017 metų, būtų surenkama papildomų lėšų į valstybės biudžetą. 2017 metais – 40,14 mln. eurų, 2018 metais – 65,09 mln. eurų, 2019 metais – 94,49 mln. eurų, 2020 metais – 125,67 mln. eurų.

Alus brangs puse euro

Jei šiems pakeitimams būtų pritarta, akcizas alui nuo 2016 iki 2020 metų padidėtų maždaug 5,4 karto, vynui – nuo 3,5 iki 5 kartų, tarpiniams produktams – apie 2,7 karto, o spiritiniams gėrimams – 1,3 karto.

Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas DELFI tvirtino, kad dėl to 2020 metais akcizas alaus litre sudarytų 1,09 euro, o tai reiškia, kad galutinė vieno butelio kaina vartotojui būtų maždaug 50 centų didesnė.

„Tačiau visiškai nesuvokiama, iš kur tokios auksinės idėjos ateina, nes, pirmiausia, tai prieštarauja pačiai valstiečių pozicijai mažinti alkoholio suvartojimą. Jeigu degtinė keis alų, tai bendras alkoholio suvartojimas tik didės. Visame pasaulyje skatinama tęstinė politika – silpni gėrimai prieš stiprius. Dėl to yra skirtingas vieno laipsnio apmokestinimas“, – kalbėjo jis.

Saulius Galadauskas. BNS nuotr.

Lietuvos alaus gamintojus vienijančios organizacijos vadovas teigė, kad didesni mokesčiai įtakos turės ne tik vartotojams, bet ir šalies ekonomikai.

„Spiritas 100 proc. importuojamas, Lietuvoje negaminamas, o alus 100 proc. iš lietuviškos žaliavos. Salyklui apie 60 tūkst. tonų miežių per metus sunaudojama, o tai šimtams ūkininkų – darbas“, – sakė S. Galadauskas.

Pašnekovas taip pat teigė, kad alaus, kitaip nei kitų gėrimų, gamyba yra daug sudėtingesnė ir dėl to brangesnė.

Lietuvos aludarių gildijos DELFI atsiųstuose „Price Waterhouse Coopers“ skaičiavimuose teigiama, kad absoliutaus alkoholio litro savikaina eurais pagal gamybos būdą yra tokia: alus – apie 45 eurai, etilo alkoholis – apie 19 eurų, vynas – apie 18 eurų.

Vietoje alaus „naminukės“ nepirks

Legalaus verslo aljanso prezidentas Romas Apulskis komentavo, kad jei tarifai labiausiai bus didinami alui, sidrui ar vynui, tada šešėlinei alkoholio rinkai poveikis bus minimalus.

„Šie produktai joje nevyrauja, daugiausiai ten „samagono“. Silpnesni gėrimai nėra tiesioginiai konkurentai. Kadangi alus yra pats pigiausias alkoholinis gėrimas, tai jo brangimas gali kažkiek paskatinti žmones nusipirkti „samagono“, nors žmogus, kuris nori alaus, turbūt to stipriojo gėrimo tuo metu nenori“, – svarstė jis.

R. Apulskis teigė, kad galutinis poveikis „šešėliui“ priklausys nuo tarifų dydžio, palaipsniui ar staigiai jie bus didinami.

Ištaisys nelygybę

Naujasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad pataisomis siekiama ištaisyti šiuo metu esančią nelygybę tarp silpnų ir stiprių alkoholinių gėrimų.

„Iš viso pas mus iki šiol buvo susiklosčiusi tokia situacija, kad viena verslo grupė turėjo prioritetą prieš kitas. Yra situacija, kai akcizai alui ar vynui yra gerokai mažesni nei stipriam alkoholiui. Pirmiausiai turi būti ištaisyta nelygybė ir turėtumėm daugiau mažiau vienodai su nediliais skirtumais apmokestinti alkoholio laipsnį. Žmogui turėtų būti vienodai brangu prisigerti ar degtinės ar alaus.

Akcizas turi augti tiek, kad nesukeltų grėsmių dėl kontrabandos, jis neturi didėti 200 proc., bet neturi būti kaip dabar, nes žmonių pajamos auga greičiau nei akcizas ir realiai alkoholis dabar pinga. Alkoholis neturėtų bent jau pigti, jis didės ir bus ištaisyta nelygybė“, – DELFI konferencijoje kalbėjo A. Veryga.

Aurelijus Veryga. BNS nuotr.

Kaip teigiama Pensilvanijos universiteto profesoriaus Jono Nelsono 2013 metais paskelbtame moksliniame darbe, kuriame nagrinėjamas alkoholio kainų poveikis jų paklausai, vidutinis alaus elastingumas yra apie -0,3. Tai reiškia, kad 10 proc. padidėjus kainai, vartojimas mažėja 3 proc.

J. Nelsono atlikta skirtingų tyrimų analizė parodė, jog vyno kainos elastingumas yra -0,45, spiritinių gėrimų -0,55.

Tuo metu Akcizų įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad dėl siūlomų pataisų bendras alkoholio suvartojimas 2020 metais bus 42,22 proc. mažesnis nei dabar ir vienam gyventojui teks 7,14 litro per metus.

Pardavimai mažėja

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2016 metų sausio–spalio mėnesiais akcizų surinkta 991 tūkst. eurų, planas įvykdytas 102,8 proc. (gauta 27 tūkst. eurų daugiau nei buvo planuota), palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu, akcizų surinkta 78 tūkst. eurų (8,5 proc.) daugiau.

„Pagal 2016 metų sausio–spalio mėnesių preliminarius akcizais apmokestinamų prekių pardavimų duomenis dyzelino pardavimai šiemet buvo 7,8 proc. didesni nei 2015 metų sausio–spalio mėnesiais, cigarečių pardavimai didėjo 1,7 proc., o benzino – 2,9 proc.

Tuo metu etilo alkoholio (stipriųjų alkoholinių gėrimų) pardavimai sumažėjo 2,3 proc. Etilo alkoholio pardavimų sumažėjimui įtakos turėjo nuo 2016 metų kovo 1 dienos įsigalioję nauji akcizų tarifai visiems alkoholiniams gėrimams“, – rašoma VMI šių metų spalio apžvalgoje.

Kitos priemonės

Ketvirtadienį Seimui taip pat turėtų būti pateiktas naujas Alkoholio kontrolės įstatymo projektas, kuriame numatytas Alkoholio žalos prevencijos fondas. Jis būtų finansuojamas iš didesnių akcizų ir turėtų tikslą šviesti visuomenę dėl alkoholio vartojimo žalos ir pasekmių

Be to, fondas būtų naudojamas socialinei reklamai ir žiniasklaidos pajamų praradimams dėl alkoholinių gėrimų reklamos draudimo kompensuoti. Tiesa, šiam įstatymo projektui Seimo teisės departamentas yra pateikęs daugybę pastabų ir įžvelgia prieštaravimų Konstitucijai.

Pirmadienį paviešintoje septynioliktosios vyriausybės programoje yra ir daugiau priemonių alkoholio sukeliamoms problemoms spręsti.

Pavyzdžiui, bus siekiama visiškai uždrausti alkoholinių gėrimų ir tabako reklamą, stiprinama kova su nelegalia alkoholio, tabako ir kitų narkotinių gaminių prekyba, didinama atsakomybė už alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimą nepilnamečiams.

„Mažinsime alkoholinių gėrimų prieinamumą. Tuo tikslu numatome leisti prekiauti alkoholiniais gėrimais tik specializuotose parduotuvėse, kurių skaičius būtų nustatomas atsižvelgiant į gyventojų skaičių. Šiai priemonei nedavus pakankamo rezultato, svarstysime galimybę alkoholio prekybą perkelti į valstybinį alkoholio prekybos monopolio tinklą“, – rašoma programoje.

Taip pat ketinama siekti legalaus stipraus alkoholio įsigijimo ir vartojimo amžiaus didinimo iki 20 metų, naktinės prekybos alkoholiu apribojimo, pardavimo vietų skaičiaus mažinimo.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...