captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kokie vyriausybės programos prioritetai energetikoje

Naujosios vyriausybės programoje energetikos srityje pagrindiniai prioritetai skirti atsinaujinantiems energijos šaltiniams bei elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa.
Scanpix/AFP nuotr.
Scanpix/AFP nuotr.

„Mažiau importuosime, didindami vidaus elektros energijos gamybą, panaudodami vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius, siekdami ES ir tarptautinių organizacijų priimtų klimato kaitos mažinimo tikslų. Plėtosime vėjo energetiką sausumoje ir jūroje, nedidinat elektros tarifo vartotojams“, – rašoma būsimos vyriausybės programoje, kurią Seimas svarstys antradienį.

Teigiama, kad dėl vėjo elektrinių įrengimo Baltijos jūroje galimybių, jų vietos ir galios ketinama apsispręsti iki 2020 metų.

Anksčiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kritiškai pasisakė dėl Vilniuje statomos kogeneracinės jėgainės, tačiau būsimos Vyriausybės programoje teigiama, kad vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai bus naudojami, kartu gaminant šilumą ir elektrą, o Vilniuje ir Kaune planuojama statyti vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias kogeneracines elektrines.

„Vienas iš prioritetinių darbų yra visiškas elektros sistemos valdymo susigrąžinimas ir susijungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais sinchroniniam darbui. Artimiausiu metu Lietuva privalo įgyvendinti dar vieną didelį energetinį projektą – pasitraukimą iš Rusijos elektros sistemos ir susijungimą su kontinentinės Europos tinklais“, – rašoma dokumente.

Be to, ketinama sudaryti lengvatines sąlygas smulkiems „žaliosios“ energetikos gamintojams įsigyti elektros baterijų. Skirstomųjų tinklų bendrovės bus skatinamos instaliuoti energijos kaupiklius, bus inicijuota Kruonio HAE 5 bloko statyba.

Programoje pasisakoma prieš atominių elektrinių statybą regione, pabrėžiama, kad didelį susirūpinimą kelia prie pat Lietuvos sienos statoma Astravo elektrinė. Jei kartu su tarptautine bendrija nepavyktų sustabdyti jos statybos, ketinama nepriimti joje pagamintos elektros į Lietuvos rinką.

Be to, kritiškai vertinama šilumos ūkio nuoma privačiam verslui.

„Kainų analizė rodo, kad daugeliu atvejų privatus sektorius nepateisino vilčių – nesumažino šilumos kainų, o kai kuriais atvejais tiesiog piktnaudžiavo užimama padėtimi. Deja, šiandien nepagrįstai didelę Lietuvos gyventojų pajamų dalį „suryja“ mokesčiai už komunalines paslaugas. (...) Valstybės valdomų energetikos įmonių pelno siekis turėtų būti tiesiogiai siejamas su paslaugų kainų mažinimu vartotojams. O šilumos kainų mažinimui turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys“, – teigiama programoje.

Būsima vyriausybė taip pat ketina siekti užtikrinti ES ir kitų donorų 900 mln. eurų finansavimą Ignalinos AE uždarymui po 2020 metų. Dėl antros elektros jungties su Švedija ketinama spręsti, atlikus kaštų-naudos analizę.

Dujų sektoriuje, ypač nutiesus jungtį su Lenkija, ketinama išnaudoti perteklinę infrastruktūrą. Planuojama dalyvauti, kuriant regioninę dujų rinką, taip sudarant sąlygas gauti tranzito bei prekybos pajamas, tinkamai išnaudoti tarptautines jungtis bei Klaipėdos suskystintų dujų terminalą.

Nurodoma, kad nauji projektai turi būti pradedami įgyvendinti, tik atlikus kaštų–naudos analizę, kai yra aiškiai atskleidžiama įtaka paslaugų kainai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...