captcha

Jūsų klausimas priimtas

„LitPol Link“ jungties privalumus geriausiai išnaudotų sinchronizacija

Lietuvos elektros sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais padėtų efektyviausiai išnaudoti visą „LitPol Link“ jungties galią. Tokį protokolinį sprendimą šiandien priėmė vyriausybė, įvertinusi atliktos studijos rezultatus, teigiama pranešime spaudai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Studija turėjo atsakyti į klausimą, kaip efektyviausiai išnaudoti visą „LitPol Link“ elektros jungties su Lenkija galią, kuri jau dabar siekia 1000 megavatų (MW). Kadangi Lietuva ir Lenkija priklauso skirtingoms sinchroninėms zonoms, jungties pajėgumą riboja šalia Alytaus įrengtas nuolatinės srovės keitiklis, kurio galia – 500 MW. 

Baltijos šalims pradėjus veikti sinchroniškai su kontinentine Europa (taigi ir su Lenkija), minėto apribojimo nebeliks. Galima naudoti „LitPol Link“ galia be papildomų investicijų padvigubėtų – iki 1000 MW. Planuojama, kad tai atsitiks 2025 metais.

„Prieš priimdami sprendimus dėl investicijų į energetikos projektus, turime įvertinti būsimą naudą. Dėl to buvo atlikta studiją, kurioje įvertinti galimi būdai išnaudoti visą „LitPol Link“ pajėgumą ir investicijų atsipirkimas“, – kalbėjo energetikos ministras Rokas Masiulis.

Iki sinchronizacijos būtų galima statyti dar vieną nuolatinės srovės keitiklį, kuris kiek anksčiau padidintų išnaudojamą „LitPol Link“ galią iki 1000 MW. Tačiau Lietuvos perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ kartu su Lenkijos operatoriumi PSE bei mokslininkais atlikta studija nustatė, kad tokia investicija atsipirktų tik 2045 metais. Kadangi sinchronizacijos projektą tikimasi baigti 2025-aisiais, investicija į antrąjį keitiklį liktų neatsipirkusi.

Antrasis keitiklis po sinchronizacijos taptų nebereikalingas. Dabar veikianti 500 MW nuolatinės srovės keitiklių stotis būtų perjungta į liniją Alytus-Gardinas asinchroniniam darbui su Baltarusija, kad Karaliaučiui būtų užtikrinamos sisteminės paslaugos iš kontinentinės Rusijos.

Atsižvelgdama į studijos išvadas, šios dienos protokoliniu sprendimu vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos siūlymui nestatyti antrojo keitiklio. Prie šio klausimo siūloma sugrįžti tik tokiu atveju, jeigu radikaliai pasikeistų dabartinis sinchronizacijos scenarijus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...