captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Kubilius įspėja: naujos valdžios sprendimas dėl Darbo kodekso gali brangiai kainuoti

Valdančiosios daugumos planai Darbo kodekso įsigaliojimą atidėti pusmečiui gali brangiai kainuoti, DELFI tiesioginėje konferencijoje sakė opozicinės partijos Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Andrius Kubilius.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Jei bus nukeltas Darbo kodekso įgyvendinimas, kyla pavojus, kad Europos Komisija nepripažins Socialinio modelio įgyvendinimo kaip struktūrinės reformos. Iškils didelė problema, ar bus rasta lėšų pensijų padidinimui, nes dabar jos susietos su Darbo kodekso įgyvendinimu nuo sausio 1 dienos. Ir tai yra 250 milijonų eurų – didžiuliai pinigai“, – aiškino politikas.

Jis priminė, kad Seime balsuojant dėl Darbo kodekso didžioji dalis politikų tai parėmė, vėliau buvo paremtas ir prezidentės veto. Anot A. Kubiliaus, taip buvo pasielgta siekiant, kad diskusija būtų kaip galima greičiau užbaigta.

„Jau tada perspėjau socialdemokratus ir kitus, kad, neužbaigus diskusijos ir nepritarus prezidentės veto, ta problema nusitęs į rinkimų laikotarpį ir po rinkimų vėl turėsime naują bangą tų pačių svarstymų.

Reikia labai aiškiai atskirti ir suvokti problemas. Šiaip Darbo kodeksą būtų galima atidėti ar neatidėti, pradėti įgyvendinti ir iš karto, po to taisyti. Tačiau problemą sukūrė tie patys socialdemokratai, prie Darbo kodekso ir viso Socialinio modelio įgyvendinimo prijungę ir pensijų padidinimą, kuris jau seniai Lietuvoje turėjo įvykti“, – aiškino A. Kubilius.

Jis stebėjosi, kad Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė, atlyginimams didėjant po 5-6 proc., šį klausimą laikė įšaldytą. Esą tokiu neveikimu iš pensininkų atimta apie 20 proc. išmokų augimo, kuris jiems priklausė.

„Pensijų auginimas yra būtinas. Bet, ką padarė socialdemokratai A. Butkevičius ir Rasa Budbergytė, jie tam pensijų didinimui numatė, kad reikia šiek tiek padidinti deficitą, o tai pagrindė Socialinio modelio įgyvendinimu, prašydami atitinkamo leidimo Europos Komisijoje. Kitaip sakant, grubiai tariant, prie Darbo kodekso „pririšo“ pensijų padidinimą“, – aiškino jis.

Gali brangiai kainuoti

Rinkimus laimėjusių Valstiečių ir žaliųjų planus pensijas didinti po 40 eurų A. Kubilius vadina geru noru, tačiau atkreipia dėmesį į deficito problemą.

„Nelabai suprantu, kodėl pasiūlymas Darbo kodekso įgyvendinimą nukelti iki liepos 1 d. yra registruotas Ramūno Karbauskio, Rimos Baškienės ir Algirdo Syso, nelaukiant premjero, naujos Vyriausybės, naujo finansų ministro nuomonės. Šitoje vietoje, iš tiesų, aš nerimauju, kad gali būti Seime pasielgta nelabai teisingai. Dėl rinkiminių pažadų, kad mes nukelsime Darbo kodeksą, gali būti imtasi tokių veiksmų, kurie arba neleis padidinti pensijų, arba Europos Komisijoje ir kitose tarptautinėse institucijose bus sukelta abejonių dėl to, ar Lietuva toliau išsaugos nefiskališkai atsakingos valstybės reputaciją“, – aiškina politikas.

Jo teigimu, tokios reputacijos praradimas ateityje gali stipriai kainuoti Lietuvai – kai pradės skolinimosi reitingai mažėti ar skolinimosi kaina didėti.

Ne iki galo supranta, kas surašyta programoje

Pasidomėjus, kokios bendrai pozicijos jo atstovaujama frakcija laikosi dėl valdančiosios daugumos pasiūlymų keisti mokesčių sistemą, konservatorius aiškino, kad būtų gerai, kad Raimondas Kuodis imtųsi atsakomybės ir išaiškintų, kas yra surašyta Valstiečių ir žaliųjų programoje.

„Kiek suprantu, girdžiu ir matau, į programą yra sudėta daug R. Kuodžio minčių, jos yra pakankamai racionalios ir protingos, bet kai jas bando paaiškinti, ar Ramūnas Karbauskis, ar Saulius Skvernelis, deja, girdime tik daug nelabai artikuliuotų pasisakymų, vidinių prieštaravimų, kurie sukelia abejonių, kas čia toliau bus“, – sakė jis.

Tačiau A. Kubilius pabrėžė, kad Valstiečių ir žaliųjų ir konservatorių rinkimų programų mokestinės dalys yra panašios. Pavyzdžiui, sutampa tai, kad būtų galima peržiūrėti, kaip mokami mokesčiai nuo pajamų, juos paversti paties pajamų gavėjo mokesčiais, atsisakyti to, kad dalį mokesčių mokėjo darbdavys – tai sudėti į vieną krepšelį.

„Tokiu atveju neapmokestinamų pajamų dydis būtų taikomas visoms pajamoms, paties darbuotojo turimoms vienose rankose. Tai būtų pats didžiausias skirtumas, nes dabar tai taikoma tik GPM. Jis nėra taikomas nei „Sodros“, nei Sveikatos draudimo mokesčiams. Pritaikius tokį vieningą dydį, labai aiškiai laimėtų tie, kurie gauna mažesnes pajamas, o valstybė dalį pajamų prarastų“, – sakė A. Kubilius.

Mažiau uždirbantiems – 26 proc. mokesčių

Jo teigimu, taikant tokią regresyvią tvarką, dideles pajamas gaunantys bendrą mokestį mokėtų tokį, kokį moka dabar, apie 42 proc. nuo pajamų, o mažesnes – apie 26 proc.

Anot A. Kubiliaus, kalbant apie pajamų mokesčio progresyvumą, yra pakankamai nemažai galimybių progresyvumą padidinti nekeičiant tarifo, jei anksčiau aptarta sistema būtų pritaikyta.

„Jei teisingai suprantu, bent R. Karbauskis kalba, kad dar virš to reikėtų uždėti ir skirtingą tarifą. Aš nematau prasmės to svarstyti. Ypač, jei kalbama apie 1000 eurų ribą, ties kuria tas papildomas tarifas bus pridedamas. Tai yra per mažos pajamos, vėl būtų tam tikras spaudimas vidutinei klasei“, – įžvelgė jis.

Todėl, anot politiko, verčiau susitvarkykime su pagrindiniu modeliu, kuris suteiks pakankamai didelį progresyvumą.

„Tas progresyvumas, kaip mes vadiname, iš apačios, mano įsitikinimu, labiau krikščioniškas, nes palieka žmogui daugiau pajamų. Tuo metu tas siūlymas, koks skamba iš R. Karbauskio, ne 15, o 19 – labiau socialistinis savo dvasia, nes papildomai iš kažko norima atimti“, – pastebėjo A. Kubilius.

Alkoholio prieinamumo mažinimo srityje įžvelgia tik vieną priešpriešą

Paprašytas įvertinti Valstiečių ir žaliųjų siūlymą suvienodinti akcizus alkoholiui juos silpnesniam alkoholiui didinant, A. Kubilius aiškino, kad jo partija pritaria visoms priemonėms, kurios racionaliai mažina alkoholio vartojimą.

„Tai lemia ir pasiekiamumo, reklamos mažinimas, akcizų didinimas. Bet visą tai reikia daryti pakankamai apgalvotai, racionaliai. Tam yra sukaupta daug Pasaulio sveikatos organizacijos patirties. Mes dar pavasarį įregistravome visą seriją labai panašių įstatymų projektų, kuriuos gal net šią savaitę opozicinėje darbotvarkėje siūlysime svarstyti“, – sakė jis.

Anot politiko, nors šiuo atveju daugelis konservatorių planų ar idėjų sutampa su Valstiečių ir žaliųjų, vienas aspektas vis dėlto kiša koją.

„Mes tikrai nepritariame alkoholio prekybos monopolio įvedimui. Manome, kad užtektų specializuotų parduotuvių, žvelgiant lanksčiai, leidžiant skirtumus tarp didžiųjų miestų ir kaimiškų vietovių“, – tvirtino A. Kubilius.

Pats jis asmeniškai sakė pritariantis Lietuvoje suvartojamą alkoholio pobūdį artinti prie europietiškų standartų – viso alkoholio mažiau, tačiau šiame kontekste – mažiau stipriųjų gėrimų, bet daugiau lengvesnių.

Įvardijo svarbiausią iššūkį

Valdantieji siūlo mažinti ir „Sodros“ įmokų lubas, tačiau tam A. Kubilius tikino tikrai nepritariantis.

„Dėl to buvo daug diskutuota, Seime priimtas sprendimas, to neragino atsisakyti net prezidentė savo pasiūlymuose. Reikia suprasti, kad „Sodros“ lubų įvedimas yra vienas svarbių elementų pritraukiantis užsienio kapitalo investicijas, kvalifikuotą darbo jėgą. Suprantu, kad nukeliant to įgyvendinimą galima kažkiek sutaupyti „Sodros“ lėšų, bet lygiai taip pat reikia skaičiuoti, kiek prarandama, jei Lietuva neišlaiko patrauklumo investicijoms“, – dėmesį atkreipė politikas.

Jo įsitikinimu, pats svarbiausias uždavinys naujai Vyriausybei – tiksliai įvardyti pačius svarbiausius tiek artimiausių, tiek ketverių metų prioritetus. Pastaruoju metu, anot A. Kubiliaus, vardijamos tik matomos problemos.

„Pats svarbiausias iššūkis naujai Vyriausybei yra garantuoti daug spartesnį bendrą Lietuvos ekonomikos augimą ir pasiekti, kad to augimo vaisiai tolygiau pasiskirstytų visiems visuomenės sluoksniams“, – aiškino A. Kubilius.

Jo teigimu, būtina sugrąžinti eksporto augimą, kurį sumažino arba nepadidino A. Butkevičiaus Vyriausybė.

Akcentuoja ne atlyginimų, o darbo našumo augimą

Naujieji valdantieji prabilo ir apie tai, kad reikėtų susitarti su verslininkais – esą už Darbo kodekso įvedimą prašoma didinti algas. A. Kubilius aiškino girdėjęs, kad kalbama apie 5 proc. atlyginimo augimą.

„Turiu pastebėti, kad paskutinių 3–4 metų bendras vidurkis ir be jokio susitarimo yra tai, kad atlyginimai auga apie 5 proc. Būtų labai svarbu susitarti, ką turime Lietuvoje padaryti, kad taip sparčiai augant atlyginimams augtų ir darbo našumas. O tam reikia investicijų pritraukti“, – aiškino politikas.

Jo teigimu, reikia ir sugebėti koncentruoti resursus ten, kur Lietuvai sekasi gerai, bet tai esą gali būti nepopuliaru.

„Jei Vyriausybei neužteks išminties, intelekto, atsakomybės ir politinės valios tai padaryti, tai prarasti dar 4 metai Lietuvai gali būti labai skausmingi, nes kitos šalys juda į priekį“, – pastebėjo jis.

Artimiausią krizę įžvelgia po 3–4 metų

A. Kubilius nesiryžo tiksliai prognozuoti, kada pasaulį galėtų ištikti nauja ekonominė krizė, tačiau pasidalino savo įžvalgomis apie tai.

„Esu pajuokavęs ir padaręs tokią išvadą, kad Lietuvą kokia nors pasaulinė krizė – iš Rytų ar Vakarų ateinanti – pasiekia kiekvieną kartą, kai minime garbingą Nepriklausomybės jubiliejų. Tai buvo 1999–2000 m., tuomet Rusijos krizė smogė, 2009–2010, kai šventėme 20-metį, tuomet pasaulinė, dabar artėja 30-metis. Nesu koks pranašas, bet faktas yra tas, kad negalime naiviai galvoti, kad krizės vėl mūsų nepalies, reikia kaupti rezervus“, – aiškino jis.

Politiko teigimu, tokia jo asmeninė laimė, kad jam teko du kartus vadovauti Vyriausybei, kai šalį krėtė krizės, tačiau jis nemano, kad už kažkokius tuomet priimtus sprendimus reikėtų atsiprašyti.

„Mes darėme tai, ką, mes manėme, yra reikalinga daryti, darėme tai pakankamai ryžtingai. Tai reikalavo priimti ir nepopuliarius sprendimus“, – besitęsiantį pykčio šleifą aiškino jis.

Daug kas tuomet priekaištavo, kad Lietuva nesiskolino iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), verčiau pasitikėjo rinkomis, A. Kubilius sutiko nesantis šventai įsitikinęs, kad pasielgė teisingai, tačiau pridūrė nemanantis, kad jei pasikartotų situacija, elgtųsi kitaip. Tuomet, anot jo, buvo kalbų, kad jei prie TVF prisijungs ir Lietuva, visos Baltijos valstybės turės devalvuoti savo valiutą, o tai esą būtų buvę labai skausminga.

Įžvelgė neatitikimą tarp norų ir veiksmų

Skaitytojo paklaustas, kodėl būtina įvesti didelius nekilnojamo turto mokesčius – iki 500 tūkst. eurų, jis taip pat siūlo verčiau mažinti valstybės paslaugų kiekį, jei reikia papildomų lėšų, A. Kubilius aiškino čia įžvelgiantis du komentaro reikalaujančius aspektus.

„Labai teisingai pastebėta, kad mes turime matyti mokesčius kaip instrumentą susimokėti už gaunamas viešąsias paslaugas. Lietuvoje turime problemą, kad viešųjų paslaugų norime plačių ir didelių, aukštos kokybės – kaip kokioje Skandinavijoje, o mokesčiais norime susimokėti už kiek galimą mažesnį jų kiekį. Tas neatitikimas yra iš tikrųjų problematiškas. Verta prisiminti, kad Lietuvoje mes mokesčiais už viešąsias paslaugas surenkame, ko gero, mažiausią sumą visoje ES“, – pastebėjo politikas.

Jo teigimu, ir rinkiminėje programoje konservatoriai nurodė, kad pakilti bent iki Estijos lygmens, skaičiuojant BVP procentais, apie 3–4 proc., būtų visai neblogai.

„Bet tai yra bendros politikos klausimas. Turime pasiekti tam tikrą sutarimą, kokių viešųjų paslaugų ir kokios kokybės, apimties mes norime, o tuomet sutarti, kad už jas reikia ir susimokėti. Kad negalima zuikiu kaip troleibuse važiuoti“, – aiškino A. Kubilius.

Kitas aspektas, aiškino jis, kaip ir kokiais mokesčiais už aptartas paslaugas mokėti, kiek čia galėtų padėti Nekilnojamo turto mokestis.

„Visą laiką sakau, kad tai yra labiau mokesčių politikos ekspertų, o ne politikų klausimas. Politikai turėtų matyti bendrą problemą – jei norime paslaugų kaip kokioje Estijoje, už 37 proc. nuo BVP, turime tai ir pasiekti. Ar tam reikia, pavyzdžiui, kažkaip peržiūrėti GPM, ar užtektų surinkti PVM, kas atsilieka 30 proc., ar tam reikia Nekilnojamo turto mokesčio, diskusijos, reikia su finansų ekspertais tartis“, – sakė jis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...