captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviai gauna mažiausias pensijas tarp Baltijos šalių

SXC.huo nuotr.
SXC.huo nuotr.

Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2012 m. pabaigoje buvo 816 litų. Latvijoje ir Estijoje vidutinė senatvės pensija buvo didesnė – Latvijoje – 936, Estijoje – 1 tūkst. 90 litų.

SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“) teigiama, kad pajamos sulaukus pensinio amžiaus – vienas iš didesnių Baltijos šalių namų ūkių finansinių rūpesčių.

Pasak SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šeimos finansų ekspertų, santaupų, skirtų pensijoms, dalis visose šalyse pamažu auga. Apžvalgoje teigiama, kad valstybės geriausios sudarytos sąlygos pasirūpinti savo būsima pensija yra Latvijoje, ekonominiu požiūriu – Estijoje. SEB banko ekspertai prognozuoja, kad namų ūkių indėlis kaupiant santaupas senatvei ir toliau didės. Apie tai toliau – SEB banko pranešime.

Mažiausios pensijos – Lietuvoje

Pasak SEB ekspertų, pensijų klausimams Baltijos šalyse labiausiai jautrūs yra Lietuvos gyventojai. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2012 m. pabaigoje buvo 816 litų. Latvijoje ir Estijoje vidutinė senatvės pensija buvo didesnė – Latvijoje – 936, Estijoje – 1 tūkst. 90 litų.

„Didesnį Lietuvos gyventojų nerimą rodo ir Baltijos šalių gyventojų apklausų duomenys: lietuviai kur kas dažniau negu estai ar latviai pajamas sulaukus pensinio amžiaus mini kaip vieną iš svarbiausių taupymo tikslų“, – sako banko Lietuvoje šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Blogiausios demografinės perspektyvos – Latvijoje

Demografiniu požiūriu nepalankiausios prognozės tenka Latvijai. Šioje šalyje vyresnio amžiaus (vyresnių negu 65 metų) gyventojų ir darbingo amžiaus (nuo 15 iki 64 metų) gyventojų skaičiaus santykis šiuo metu yra didžiausias (28 proc., Lietuvoje 27 proc., Estijoje 26 proc.). Gyventojų skaičiaus prognozės rodo, kad 2040 metais šis santykis Latvijoje pasieks 43 proc.,  Lietuvoje ir Estijoje atitinkamai 42 proc. ir 40 procentų. „Šios prognozės skatina ruoštis pensiniam amžiui kaupiant lėšas antros ir trečios pakopos pensijų fonduose, atidedant pensijai įvairiais kitais būdais“, – teigia J. Varanauskienė.

Estai vidutiniškai sukaupę dvigubai daugiau

Visose Baltijos šalyse antros pakopos pensijų fonduose sukaupta daugiau negu naudojantis trečios pensijų pakopos lėšų kaupimo priemonėmis. Antros pakopos pensijų fonduose sukaupto turto dalis vienam šalies gyventojui Estijoje yra 3,9 tūkst. litų, Latvijoje – beveik 2,5 tūkst. litų, Lietuvoje – 1, 7 tūkst. litų. 

Ekonominiu požiūriu palankiausios sąlygos kaupti – Estijoje

Pasak SEB bankų Baltijos šalyse ekspertų, šiuo metu ekonominės sąlygos ruoštis pensiniam amžiui palankiausios yra Estijoje. Tai susiję su didžiausiomis šioje šalyje pajamomis ir didžiausia (palyginti su darbo užmokesčiu) įmoka į antros pakopos pensijų fondus (6 proc.). Dalį šios įmokos (2 proc.) skiria patys būsimieji pensininkai iš savo gaunamo darbo užmokesčio, kitą dalį (4 proc.) skiria valstybė. Latvijoje į antros pakopos pensijų fondus šiuo metu pervedama 4 proc. darbo užmokesčio, Lietuvoje – 2,5 procento. Iki 2020 metų įmokos (palyginti su darbo užmokesčiu) bus panašios visose šalyse: 6 proc. Latvijoje ir Estijoje, iki 7,5 proc. Lietuvoje. Estijoje ir Lietuvoje numatyta, kad dalį įmokos moka (Estijoje) arba gali mokėti (Lietuvoje) pats būsimasis pensininkas, Latvijoje – visą įmoką skiria valstybė. Todėl galima sakyti, kad valstybės sudarytos sąlygos kaupti pensijai palankiausios yra Latvijoje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close