captcha

Jūsų klausimas priimtas

Už Aplinkos ministerijos šildymą – 400 tūkst. eurų per metus

Daugelis šalies valdininkų iki šiol dirba didžiuliuose kabinetuose, įrengtuose senuose ir brangaus išlaikymo reikalaujančiuose pastatuose. Turto bankui atlikus pirminę Valstybės turto informacinės paieškos sistemos duomenų inventorizaciją nustatyta, kad šiuo metu vienam valstybinės įstaigos darbuotojui apytiksliai tenka apie 50-60 kv. m. ploto. Tai yra įprasto 2 kambarių buto dydžio patalpos. Privačiuose biuruose jis yra maždaug keturis kartus mažesnis – 15 kv. m., rašoma pranešime spaudai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) duomenimis, toks didelis vienam valdininkui tenkantis plotas susidaro dėl per didelių bendrųjų erdvių, koridorių, neekonomiškai išplanuotų kabinetinių sistemų. Daugelis objektų – sovietinės ar dar ankstesnės statybos, o tai lemia didesnius išlaikymo kaštus, kurie turi tendenciją kilti – pastatams senstant, vis daugiau reikia investuoti į jų remontą.

LNTPA skaičiavimais, E energinio naudingumo klasei priskiriamų Vyriausybės rūmų šildymui, neskaičiuojant kitų išlaikymo kaštų ir būtino remonto, per metus išleidžiama apie 200 000 eurų, o vienam darbuotojui rūmuose tenka apie 70 kv. m. ploto. Dėl žemo Aplinkos ministerijos energinio efektyvumo per metus vien šildymui ir elektrai išleidžiama apie 400 000 Eur; vienam darbuotojui tenka apie 25 kv. m. ploto.

Siūlo galvoti ūkiškiau

Vydmantas Grigoravičius, advokatų kontoros „Cobalt“ advokatas pastebi, kad valstybinio NT valdymo efektyvinimas įmanomas pirmiausia esant atsakingam valstybės požiūriui.

„Jau laikas baigti specialiu teisiniu reguliavimu spręsti pačios valstybės nustatytų principų neatitinkantį NT eksploatavimą. Valstybei ir jos turto patikėtiniams reiktų imtis konkrečių priemonių efektyvumo didinimui. Didžioji dalis su tuo susijusių klausimų yra ekonominio pobūdžio ir supaprastintai matomi kaip papildomos išlaidos biudžetuose. Tačiau ar yra svarstomos alternatyvos realizuoti institucijų užimamus statinius  rinkos kainomis ir už gautas lėšas modernizuoti ar efektyvinti esamą nekilnojamąjį turtą? Valstybei reiktų pradėti galvoti ūkiškiau ir su savo turtu elgtis kaip su savo“, – mano V. Grigoravičius.

Judama teisinga linkme

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas pastebi, kad pagrindiniai stabdžiai, kurie apsunkina valstybinio NT valdymą, yra nepakankamai išreikšta politinė valia ir sudėtingas biurokratinis procesas. Vis dėlto valdymo efektyvinimo srityje pastebimi reikšmingi pokyčiai.

„Siekiant valstybinio NT valdymo efektyvinimo jau nuveikta išties nemažai – pavyzdžiui, sukurti instrumentai, leidžiantys analizuoti Valstybės turto informacinės paieškos sistemoje (VTIPS) esančius duomenis. Manau, jog teigiamų pokyčių būtų galima pasiekti greičiau, jei centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – Turto bankas – siektų prisitraukti daugiau kompetentingų specialistų. Gerų specialistų rinkoje trūksta, todėl išeitimi galėtų tapti trumpalaikiai kontraktai“, – įsitikinęs „Newsec“ atstovas.

Pasak M. Kulboko, negalima tikėtis, kad valstybinio NT efektyvinimas bus įgyvendintas per vieną dieną – tai bus ilgas procesas, kurį skatins vis aktyviau diegiamos elektroninės paslaugos, skaitmenizavimas, mažėjantis valstybės tarnautojų skaičius, sėkmingi užsienio šalių pavyzdžiai. Pastarieji rodo, kad optimizuojant plotą ir išlaikymo kaštus, galima sutaupyti iki 40 proc. išlaidų. Pavyzdys – tiek procentų išlaidas per 10 metų turėtų sumažinti į naują pastatą persikėlusios 4 Estijos ministerijos.

Skatina nuomoti

LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius įsitikinęs, kad valstybės valdomas turtas pirmiausia turi būti iki pabaigos inventorizuotas, nereikalingas turtas parduotas, o likęs – nuomojamas rinkos sąlygomis. 

„Visas valstybės valdomas NT turi dalyvauti rinkoje, o valstybės įmonė jį valdyti ir nuomoti už geriausią rinkoje įmanomą kaina. Taip išsispręstų dvi problemos: valstybė gautų pajamų iš nuomos (kurios dabar yra labai simbolinės palyginti su kitomis šalimis), o pati nuomotųsi pačius efektyviausius biurus, be reikalo neišlaidaudama nereikalingam plotui ir senų, brangių pastatų priežiūrai“, – teigia M. Statulevičius.

Skaičiuojama, kad 2015 m. nuomai valstybės institucijos išleido apie 4 mln. eurų, o pajamų iš nuomos gavo 6,5 karto mažiau – 600 tūkst. eurų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...