captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rengiasi demografinės bombos sprogimui: jaunimui siūlys būstą, senjorams – dirbti

Naujoji valdžia teigia girdinti Lietuvoje tiksinčią demografinę bombą ir siūlo sprendimus, kurie jos sprogimą padarytų kuo tylesnį. Tarp jų – subsidijos jaunoms būstą įsigijančioms šeimoms ir senjorų įgalinimas dirbti kur kas ilgiau nei šiandien.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, tikėtina, kad Lietuva dėl vyresnio amžiaus asmenų skaičiaus didėjimo, mažo gimstamumo ir migracijos iki 2035 metų patirs apie 22 proc. darbingo amžiaus piliečių praradimą. Iki 2060 metų numatomas dar didesnis praradimas – 34 proc.

Tiesioginėje DELFI konferencijoje dalyvavęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sakė, kad nėra vieno būdo kaip sustabdyti emigraciją.

„Yra daug dalykų, kurie yra sisteminiai: švietimas, sveikatos apsauga, ekonominė plėtra, regionų politika. Manyčiau, kad pats svarbiausias yra švietimas, jo kokybė, kad žmonės rastų darbą Lietuvoje ir jis būtų gerai apmokamas“, – dėstė jis.

Pašnekovas sutiko, kad sąlygų Lietuvoje iškart sulyginti su tomis, kurios yra Jungtinėje Karalystėje nepajėgs, bet teigė, jog reikia daryti viską, kad žmonės pasitikėtų ateitimi.

„Jei žmonės prie lėktuvo trapo tikėtų, kad rytoj bus geriau nei šiandien, tai iškart nuo jo pasitrauktų“, – apibendrino R. Karbauskis.

Būstas jaunimui

LVŽS rinkiminėje programoje buvo įrašyta nuostata jaunoms (iki 35 metų) šeimoms, įsigyjančioms būstą ne didmiesčiuose, įvesti būsto paskolos palūkanas arba nuomos mokesčius dengiančias subsidijas.

DELFI gautame naujosios koalicijos programos juodraštyje šio pažado nebeliko, tačiau valstiečių žaliųjų ir socialdemokratų programas derinęs Seimo narys Vytautas Bakas sakė, kad punktas dar gali būti sugrąžintas.

„Programa dar nebaigta. Aš sunkiai įsivaizduoju, kaip galima atsisakyti šio klausimo, nes tai viena kertinių pagalbos jaunoms šeimoms priemonių, kuri motyvuoja žmones likti Lietuvoje, dirbti ir kurti čia“, – teigė jis.

V. Bakas nurodė, jog šią nuostatą, kaip vieną svarbiausių, deklaravo ir rinkiminės kampanijos metu.

„Siekiau, kad ta nuostata atsirastų. Galvoju, kad kai bus suformuotas ministrų kabinetas ir bus aiškus už socialinius reikalus atsakingas ministras, tikrai su juo aptarsime, kokios galimybės, kad ši nuostata liktų. Tik klausimas – kada ji atsirastų ir būtų galima sutvarkyt biudžetą“, – aiškino jis.

Tačiau banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas būtų linkęs labiau didinti gyventojų, ypač tų, kurie nori dirbti, dirba ir tai daro sąžiningai, pajamas, o ne mažinti jų išlaidas.

„Kitas svarbus dalykas – didinti tų pajamų stabilumą, užtikrinant atitinkamą socialinės apsaugos sistemą. Kalbu apie nedarbo išmokų didinimą. Jos neturi priklausyti nuo kitų faktorių, kad žmogui tikrai jas gautų, nes mokėjo draudimą“, – alternatyvą būsto subsidijoms siūlė jis.

Ekonomistas dėstė, kad lengvatos yra pavojingas kelias, nes įvedus vieną, politikai gali nebežinoti kur sustoti.

„Dar po to nebebus aišku, kur tas kaimas prasideda. Riešė – kaimas, bet Vilniaus rajone, netoliese, tai po to pradės piktnaudžiauti“, – pasiūlymo nauda abejojo Ž. Mauricas.

Jis taip pat pabrėžė, kad būsto paskolų palūkanos šiuo metu yra labai žemos, o svarstyti galima nebent apie pradinio įnašo padengimą – jo garantiją.

„Tai būtų tikslingiau, nes daliai žmonių tai tikrai iššūkis – sukaupti 15 proc. pradinį įnašą. Galbūt reikėtų sumažinti įnašo reikalavimą“, – svarstė DELFI pašnekovas.

Įgalins senjorus

Tarp LVŽS pasiūlymų yra nuostatų nutaikytų ir į vyresnio amžiaus žmones. Šiam klausimui valdantieji prieš rinkimus buvo parengę atskirą dokumentą – „Sidabrinės bangos strategiją“.

Kaip DELFI sakė su LVŽS į Seimą patekusi Dovilė Šakalienė, strategijoje išdėstytos priemonės, kuriomis siekiama prisitaikyti prie dabartinių demografinių tendencijų.

„Esmė ta, kad žmonių gyvenimo trukmė ilgėja. Viena vertus, mūsų visuomenė senėja, turime daugiau senų žmonių, bet gyvenimo trukmė ilgėja, o mes vis dar neišnaudojame senjorų galimybių – ką jie gali nuveikti darbo rinkoje. Preziumuojame, kad verslą gali daryti tik jauni žmonės, kadangi pasaulis keičiasi taip greitai ir visos naujos technologijos yra per naujos vyresniems žmonėms“, – kalbėjo politikė.

Ji sakė, kad nepakankamai įvertinami dalykai kurie nesikeičia – vyresnių žmonių sukaupta išmintis, santykių vertinimas, ryšių kūrimas.

„Pavyzdžiui, politikoje pati, kaip pakankamai jaunas žmogus, jau matau, kad amžius yra privalumas, nes žmonės žymiai geriau suvokia, kad kai kur reikia diplomatijos, kantrybės, išminties, ko, labai sąžiningai sakau, stokoju ir bandau po truputį išmokti“, – sakė D. Šakalienė.

Naujoji Seimo narė aiškino, jog sieks panaudoti tas galimybes, kurias suteikia senėjanti visuomenė.

„Matyti tuos dalykus ne tik kaip grėsmes. Pavyzdžiui, yra antro ar trečio amžiaus universitetas, kuris suteikia antrą arba trečią galimybę kitaip integruotis į darbo rinką ir būti naudingiems visuomenei“, – sakė D. Šakalienė.

Ji teigė, kad dirbantis senjoras turi gerokai mažesnę riziką sirgti psichosomatinėmis ligomis, depresija.

„Viena iš pagrindinių suicido rizikos grupių yra būtent senjorai, nes jie jaučiasi atitrūkę, nereikalingi, gyvena labai skurdžiai. Įgyvendinę mūsų pasiūlymus, turėsime sveikesnius, laimingesnius, darbingesnius ir gyvus senjorus, kas yra nauda visai visuomenei. Tai viešojo intereso klausimas“, – sakė D. Šakalienė.

„Sidabrinės bangos strategijai“ pritarė ir Ž. Mauricas. Jis sakė, kad ateityje nepakaks vien tik didinti pensijinį amžių iki 65 metų, o vėliau – gal ir daugiau.

„Reikia investuoti į tuos asmenis, skatinti mokymąsi visą gyvenimą, pritaikyti darbo sąlygas pagyvenusiems asmenims“, – sakė ekonomistas.

Ž. Mauricas pastebėjo, jog jau šiuo metu savo demografinėje piramidėje Lietuva turi daug vyresnio amžiaus žmonių.

„50–60 metų asmenys yra didžiausia dalis ir po 10 metų jie turės galimybę išeiti į pensiją. Tai bus didžiulis krūvis mūsų socialinės apsaugos sistemai. Jeigu bent pusė jų pasiliktų darbo rinkoje, tada iššūkių turėsime kur kas mažiau“, – kalbėjo „Nordea“ ekonomistas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...