captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pasakė, ką galvoja apie mokytojų skaičiaus mažinimą

Švietimo darbuotojų skaičius turėtų būti mažinamas, tačiau tai turi būti daroma subtiliau, nei mažinant  valdininkų skaičių, sako SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda. Savo ruožtu valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis tikina, kad švietimo sektorius neturėtų būti vertinamas ekonominiu pagrindu.
BNS foto nuotr.
BNS foto nuotr.

Ekonomistui Nerijui Mačiuliui „Swedbank“ ekonomikos apžvalgoje prakalbus apie viso viešojo sektoriaus „siaurinimą“ ir bedus pirštu į pernelyg didelį švietimo darbuotojų, ypač mokytojų skaičių, valdančiųjų lyderis pasisako prieš šių specialistų skaičiaus mažinimą. Kiti ekonomistai švietimo sistemos optimizavimo klausimą siūlo spręsti  atsargiai.

Viso viešojo sektoriaus siūlo nekarpyti pagal vieną kurpalių

 „Negalime visko matuoti viena liniuote. Jei, pavyzdžiui, kalbame, kad policininkų trūksta, dar labiau mažindami jų skaičių turėtume labai prastą viešųjų paslaugų kokybę. Tačiau to negalime pasakyti apie mokytojų skaičių, kuris, skirtingais vertinimais, yra trečdaliu ar net perpus didesnis nei reikia.

Vykdant reformas ir konsoliduojant mokyklų skaičių, galima būtų rezultatą pasiekti. Tai galima būtų padaryti ganėtinai neskausmingomis priemonėmis – tiesiog leidžiant mokytojų personalui atsijauninti, atsinaujinti, leidžianti išeiti į užtarnautą poilsį vyresniems mokytojams“, – kalba SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda.

Tačiau, pasak ekonomisto, jei dėl valdymo aparato galima sakyti, kad darbuotojų yra tiesiog trečdaliu per daug, tai švietimo sektoriuje veiksmai turėtų būti subtilesni, įvertinant visas kultūrines ir kitas aplinkybes.

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka kritikuoja bankų ekonomistų siūlymus, jo teigimu, ne visuomet pagrįstus išsamia analize.

„Nuėjęs į banką, valandą prastoviu eilėje, norėdamas pasikeisti banko kortelę. Tai jei bankų ekonomistai sako, kad viešasis sektorius dirba neefektyviai, tegul paaiškina, kodėl neefektyviai dirba privatus sektorius – jų pačių darbovietės.

Diskusijos yra iš lubų. Reikia paimti konkrečią mokyklą ar rajoną, kuriame yra kelios mokyklos, ir įvertinti, kiek vaikų, klasių, mokytojų, koks jų krūvis ir tuomet rimčiau šnekėti. Aš girdžiu, kad kai kuriose valstybinėse įstaigose žmonės yra perkrauti darbu ir nespėja, o algos yra menkos“, – sako R. Lazukta.

Pasak pašnekovo, nors kai kurie mokytojai turi vos po kelias darbo valandas, kai kuriems tenka dirbti keliose mokyklose, tai nėra taip blogai, nes žmonės bent kažkiek užsidirba ir gali ieškoti būdų, kaip prisidurti.

Būtų reikalinga valstybės pagalba

Pasak G. Nausėdos, jei mokytojų skaičius būtų mažinamas, laikinai padidėtų nedarbo lygis, tačiau nedarbo draudimo išmokos – laikinos, o visuomenės požiūriu, tai yra mažesnė blogybė nei nereikalingą darbo vietą užsiimančiam žmogui mokamas atlyginimas. Ekonomisto teigimu, pedagogas turi būt kūrybinga asmenybė, tad turėtų nesunkiai susirasti kitą darbą.

„Jei pedagogo pagrindinė priedermė – ugdyti kūrybingas asmenybes, tai ir patys mokytojai turi būti tokie, kad savo įgytas žinais galėtų pritaikyti praktikoje. Bet lygiagrečiai su šiais pertvarkymais, manau, turėtų būti gerokai palengvintos sąlygos smulkiajam verslui. Tuomet šie žmonės nebūtinai turėtų kitur samdomą darbą dirbti, bet, jei turi drąsos ir noro, galėtų lengviau užsikabinti ir pradėti smulkųjį verslą“, – kalba G. Nausėda.

Savo ruožtu R. Lazutka pažymi, kad, atleidus didelį skaičių mokytojų, dalis keliautų į Darbo biržą, o kiti greičiausiai emigruotų. Tačiau likę šalyje nebūtinai turėtų imtis smulkiojo verslo ir prekiauti „Gariūnuose“ ar kitose turgavietėse.

„Reikėtų specialių programų, o ne pasakyti, kad tie žmonės kūrybiški ir patys susiras išeitį – kas emigruodamas , kas prie konteinerių.

Reikalingos apgalvotos valstybinės programos, skirtos padėti tiems žmonėms persikvalifikuoti. Mokytojas yra išsilavinęs žmogus, jis gali daugiau nei imtis kažkokio smulkaus verslo ar auginti karves, jam tereikia suteikti specialių žinių“, – teigia ekonomistas.

Numato nebent mokytojų rengimo pokyčius

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R. Karbauskis sako nesuprantantis, kaip, esant dabartiniam mokyklų tinklui, galima kalbėti apie mokytojų perteklių. Pasak jo, kai kur jų netgi trūksta.

„Kai man šneka apie švietimo darbuotojų skaičiaus sumažinimą, suprantu, kad turima mintyje, jog reikia mažinti mokyklų skaičių, uždarinėti mažas mokyklas. Niekaip nesuprantu, kaip, esant dabartiniam mokyklų tinklui, nereikalingi tie mokytojai. Kai kurių specialybių mokytojų tiesiog nebėra.

Žinoma, yra ir tokių vietų, kur mokytojai turi dirbti keliose mokyklose, nes vienoje nebeužtenka krūvio. Tačiau pirmiausia turime apsispręsti panaikinti moksleivio krepšelių sistemą, kuri griauna mūsų švietimo tinklą, o vertinti švietimo sistemą tik ekonominiu pagrindu išvis negalima“, – tikina R. Karbauskis.

LVŽS lyderis pažymi, kad švietimo darbuotojų rengimo sistema nebuvo pasirengusi tam, kad po tam tikro laiko sumažės vaikų skaičius, o mokytojų darbo krūviai taps per menki. Dėl susidariusios situacijos yra svarstoma, kad reikėtų pradėti rengti mokytojus, kurie galėtų dėstyti dvi specialybes. Tokie mokytojai nedidelėse savivaldybėse galėtų turėti pakankamą darbo krūvį.

„Jei paanalizuotume, kas teikia siūlymus mažinti mokytojų skaičių, pamatytume, kad tai labai liberalių pažiūrų ekonomistai ar analitikai. Tačiau tai yra tik ekonominis vertinimas. Vertinant kitu požiūriu, mes negalime sau leisti sunaikinti mokyklų tose gyvenvietėse, kur yra 50 ir daugiau vaikų. Naikindami jas, naikiname ir tuos kaimus, miestelius.

Analizuoti situaciją reikia, tačiau didžiausias rezervas yra valstybės valdymo aparatas. Nuo jo reikėtų pradėti mažinti viešąjį sektorių“, – kalba R. Karbauskis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...