captcha

Jūsų klausimas priimtas

Progresinių mokesčių šmėkla lanko ir būsimą vyriausybę

Šūkis „daugiau uždirbantys turi mokėti daugiau“ skambėjo Lietuvą valdant tiek kairiesiems, tiek dešiniesiems. Progresinių mokesčių idėja gaivinama ir „valstiečių“ vyriausybėje, nes tai įrašyta jų programoje. Mokesčių ekspertai mano, kad kalbėti apie didesnius mokesčius daugiau uždirbantiems yra vis dar ne laikas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Ilgalaikėje perspektyvoje mažindami pajamų nelygybę, sieksime pertvarkyti mokesčių sistemą ir įvesti progresinius mokesčius, kai tam bus palanki visuomenės nuomonė“, – skelbia naujoji vyriausybė savo programoje.

Lygiai tas pats buvo teigiama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje. Nors konkretūs skaičiai nemini, tačiau „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis įvardino ribą – uždirbantys 1000 eurų mėnesinį atlyginimą turėtų būti apmokestinti didesniu Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Jis šiuo metu siekia 15 procentų.

Pagal kitą versiją – GPM gali būti mažinamas mažai uždirbantiems žmonėms, o kitiems esą nesikeis. Tačiau nežinia, kaip būtų padengiama „skylė“.

Tiesa, R. Karbauskis suskubo nuraminti, jog tai yra ilgalaikėje perspektyvoje, ir skubių judesių nebus daroma.

Abejoja ir bendražygiai

Tačiau panašu, kad šia idėja jau abejoja ir jo artimiausi bendražygiai. Ketvirtadienį išrinktas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Viktoras Rinkevičius iškart pareiškė skeptiškai vertinantis progresinius mokesčius ir sako, kad jų įvedimas per šią kadenciją neįmanomas.

„Skeptiškai žiūriu į progresinius mokesčius. Mažesnes pajamas gaunantiems yra daugiau neapmokestinamų pajamų. Lietuvoje nėra tų žmonių daug, kurie gauna tokius didelius atlyginimus. Ar verta sistemą keisti, ar tai duos naudos, o ne tik administravimo išlaidas? Vidutines pajamas gaunantys žmonės neturėtų būti gąsdinami progresiniais mokesčiais. Gal ateityje tą klausimą būtų galima svarstyti, bet dabar dar nepribrendo skaudžiai, kad tai būtina padaryti“, – BNS teigė V. Rinkevičius.

„Valstiečių“ kandidatas į premjerus Saulius Skvernelis žadėjo keisti mokesčių sistemą „tik esant objektyviam poreikiui“.

Naujasis komiteto pirmininkas atkartoja tai, kai kalba dauguma finansų ekspertų. „Jei bus įvesti skirtingi pajamų mokesčio tarifai, piktnaudžiavimas pajamomis tik padidės“, – įsitikinusi mokesčių konsultacijų įmonės „Fidexperta“ vadovė Rūta Bilkštytė.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis savo feisbuko paskyroje „valstiečiams“ savotiškai pasiūlė pasižiūrėti į veidrodį ir nepamiršti daugiau apmokestinti ir ūkininkų.

„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad progresiniai mokesčiai susilpnintų vidurinę klasę. Tačiau pateikia pavyzdžių Airijoje.

Apklausų rezultatai aiškūs

Tačiau „valstiečiai“ savotiškai apsidraudė – progresiniai mokesčiai bus tada, kai tam pritars visuomenė. Taigi tą įrašė ir į vyriausybės programą. Gyventojų apklausos apie tai, ar reikalingi progresiniai mokesčiai ir kokie, buvo atliktos ne kartą.

Kaip rodo daugumos jų rezultatai, per 50 proc. apklaustųjų Lietuvoje paprastai pritaria progresiniams mokesčiams, tačiau nuo didesnės sumos nei šiuo metu siūlo „valstiečiai“.

Pavyzdžiui, dar 2009 metais agentūros RAIT apklausa parodė, kad progresinius mokesčius reikia taikyti žmonės, kurių mėnesinis uždarbis siekia bent 5 tūkstančius litų „į rankas“. Žmonės su aukštuoju išsilavinimu siūlė labiau apmokestinti tuos, kurie gauna 7,5 tūkst. litų. Tiesa, apklausa daryta tada, kai krizė dar tik beldėsi į Lietuvos ekonomikos vartus.

Krizei įsisiautėjus, kai atlyginimai kai kuriuose sektoriuose krito apie 20 proc., gyventojų palaikymas dar labiau sustiprėjo. Tad 2011 metais už progresinius mokesčius pasisakė jau per 80 proc. apklaustųjų.

Tačiau nuo to laiko vidutinis atlyginimas augo pakankamai lėtai. Ypač tai atsispindi rajonuose.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Statistikos dep. iliustr.

Kalba apie kitus

„Žmonės pasisako už, jei mokesčiai yra pakeliami kaimynui. Tačiau pabandykite pasiūlyti bent 5 eurais apmokestinti visų nekilnojamą turtą – sulauksite tik kritikos“, – palygino R. Bilkštytė.

Apie visuotinį NT mokestį Lietuvoje kalba ir vis į Vilnių užsukantys Tarptautinio valiutos fondo ekspertai. Tačiau visuotiniam mokesčiui iki šiol taip niekas ir nedrįso įžiebti žalios šviesos.

Net 64 proc. Lietuvos darbuotojų, dirbančių visu etatu, neuždirba net vidutinio atlyginimo, rodo Statistikos departamento duomenys. O uždirbančių minimumą šalyje – per 20 procentų.

Tai reiškia, kad kalbėdami apie progresinius mokesčius, dauguma Lietuvos gyventojų kalba ne apie save, o kitus, sako mokesčių ekspertai.

Pajamos būtų per menkos?

Lietuvos mokesčių mokėtojų asociacijos viceprezidentė Danguolė Pranckėnienė mano, kad dabar reikia visais įmanomas būdais spartinti darbuotojų atlyginimų augimą – pergalvoti mokesčių sistemą, paramą, išlaidas, lengvatas.

„Kokia prasmė didinti mokesčius 1000 eurų gaunantiems žmonėms, kai statistiškai Lietuvoje jų yra nedaug? Manau, kad apie tai kalbėti dar per anksti“, – mano D. Pranckėnienė.

Jos nuomone, naujajai valdžiai pirmiausiai reikia pasirūpinti išlaidų kontrole, o tik po to ieškoti naujų pajamų šaltinių.

„Fidexperta“ vadovė R. Bilkštytė pridūrė, kad pajamos į biudžetą iš padidinto GPM būtų pernelyg menkos, tačiau kirstų per besiformuojantį vidurinį gyventojų sluoksnį.

„Jų surenkama suma būtų nereikšminga. Na, nebent jei mokestį pakeltų 30 procentų. Reikia tvarkyti PVM surinkimą. Kai čia atsiras savireguliacija, padidės ir pajamos“, – kalbėjo R. Bilkštytė.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...