captcha

Jūsų klausimas priimtas

Precedentas: teismas priėmė vairuotojams svarbią nutartį

Transporto priemonės draudimas – labai svarbus klausimas kiekvienam automobilio savininkui. Privalomuoju civilinės atsakomybės arba kasko draudimu vairuotojai savo automobilius draudžia tikėdamiesi apsisaugoti nuo neigiamų pasekmių ištikus bėdai. Tačiau atsitikus nelaimei, neretai nutinka taip, kad paaiškėja, jog automobilio savininkas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, dėl kurių išmoka jam nebepriklauso arba priklauso gerokai mažesnė, nei tikėtasi.
 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Tokios situacijos nugula ir teismų bylose, rašoma pranešime žiniasklaidai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas spalį priėmė nutartį vienoje su draudimo sutarčių sąlygomis susijusioje byloje, kuri įneš dar daugiau aiškumo tiek automobilių savininkams, tiek draudikams. Tad kas svarbu ir ką būtina žinoti?

Koją pakišo viena sutarties sąlyga

Šioje byloje automobilio savininkas kreipėsi į teismą dėl draudiko atsisakymo sumokėti sutartyje sutartą išmoką po automobilio vagystės. Automobilis buvo pavogtas iš gyvenamajam namui priklausančios aikštelės. Pastaroji stebima vaizdo kameromis, aptverta metaline tvora, į kiemą galima įvažiuoti tik pro metalinius vartus.

Pagal sudarytą draudimo sutartį, transporto priemonė buvo apdrausta nuo visų rizikų, įskaitant ir vagystę. Apie įvykį automobilio savininkas pranešė policijai ir draudimo bendrovei, tačiau ši praėjus kelioms dienoms atsakė, kad draudimo išmokos nemokės, nes įvykis pripažintas nedraudžiamuoju. Priežastis – vagystės metu transporto priemonėje buvo ir jos registracijos liudijimas. Kyla natūralus klausimas – kaip faktas, jog automobilio savininkas paliko dokumentus užrakintame automobilyje, susijęs su tuo, kad automobilis buvo pavogtas?

Draudimo bendrovė tai aiškino sutarties nuostatomis. Iš tiesų automobilio savininko su draudiku sudarytoje sutartyje nurodyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis ir transporto priemonių kasko draudimas neatlygina žalos dėl automobilio vagystės, jei transporto priemonėje buvo palikti automobilio dokumentai arba degimo ar durų (bagažinės dangčio) rakteliai, arba neįjungtos ir/ar neveikiančios sergėjimo sistemos (signalizacijos), nurodytos draudimo sutartyje.

Teismas tokiai sutarties nuostatai paprieštaravo – nenustatyta, kad registracijos liudijimo palikimas būtų turėjęs įtakos vagystės atsiradimui. Tai reiškia, kad vagystė būtų įvykusi nepriklausomai nuo to, ar asmuo paliko automobilio registracijos dokumentus transporto priemonėje ar ne. Teismo vertinimu, vagystę lėmė kitos priežastys, pavyzdžiui, automobilio paklausa rinkoje, tad tokio pobūdžio draudimo taisyklių pažeidimas turi būti vertinamas ne kaip pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką, bet kaip pagrindas sumažinti jos dydį.

Vien parašo nebeužtenka

Advokatų kontoros TRINITI advokatas Deivis Valiulis teigia, kad tokia LAT nutartis byloje svarbi ne tik konkrečiu atveju. „Pastaruoju metu teismas formuoja praktiką, kurioje didesnė atsakomybė tenka ne vartotojui/klientui, bet paslaugos teikėjui – aiškinama, jog būtent šiam tenka ir pareiga tinkamai paaiškinti vartotojui visas sutarties sąlygas“, – teigia D. Valiulis.

„Svarbu ir tai, jog, teismo aiškinimu, aplinkybė, kad automobilio savininkas buvo pasirašęs draudimo liudijimo pirmo lapo skiltyje, kurioje nurodoma, jog parašas patvirtina tai, kad prieš pasirašant sutartį asmuo buvo supažindintas su Draudimo taisyklėmis ir kopiją gavo, nėra laikytina pakankamu ir tinkamu vartotojo supažindinimu su draudimo taisyklių sąlygomis. Vadinasi, vien parašo ant sutarties nebepakanka“, – konstatuoja teisininkas.

Gintis taps paprasčiau

Anot D. Valiulio, LAT nutartis svarbi dar ir tuo, kad įtvirtinama, jog teismai privalo vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo, o konstatavus, kad tirtos sąlygos pripažįstamos nesąžiningomis – panaikinti jų galiojimą.

„Nagrinėjama byla iki Aukščiausiojo teismo nukeliavo todėl, kad apeliacinės instancijos teismai teigė, jog draudimo bendrovė turi teisę analizuojamu atveju neišmokėti išmokos automobilio savininkui, nes tokia sąlyga įtvirtinama sutartyje, kurią pasirašė abi šalys, t. y. tiek draudikas, tiek draudėjas.

Laikytasi nuostatos, kad jei abi šalys sutinka su sutartimi, joms abiem jos ir būtina laikytis. Sutarties sąlygos sąžiningumo vartotojo atžvilgiu žemesnės instancijos teismai neanalizavo, mat nebuvo gavę tokio prašymo. Tačiau LAT ėmęsis bylos nustatė, jog teismai privalo vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo, o konstatavus, kad tirtos sąlygos pripažįstamos nesąžiningomis – panaikinti jų galiojimą.

Tokia išvada pagrįsta ES Direktyva, kurioje teigiama, jog vartotojo padėtis yra mažiau palanki nei pardavėjo ar tiekėjo tiek dėl galimybių derėtis, tiek dėl informacijos lygio. Tai reiškia, kad po tokio LAT sprendimo vartotojams taps paprasčiau savo teises ginti teismuose“, – teigė advokatas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...