captcha

Jūsų klausimas priimtas

Valstybės kontrolės netenkina 2017 m. biudžeto projektas

Projektuojant 2017 metų biudžeto projektą nebuvo užtikrintas perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymasis, pabrėžia aukščiausioji audito institucija – Valstybės kontrolė, antradienį pristačiusi Seimui pateiktą kitų metų biudžeto projekto vertinimo išvadą.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Lygiai prieš dvejus metus, 2014 metų lapkričio mėnesį, tuometis Seimas priėmė Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, kuriuo įsipareigojo laikytis fiskalinės drausmės. Ką dabar matome – dabar Lietuva turi tarsi du veidus. Už šalies ribų ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijų misijų metu dėl mano minėto priimto konstitucinio įstatymo, dėl įsteigtos Lietuvoje fiskalinės institucijos esame vertinami kaip patikima euro zonos šalis narė, susitvarkiusi viešuosius finansus ir gaunanti netgi tiesioginę ir netiesioginę naudą per sustiprėjusį investuotojų pasitikėjimą. Viduje, deja, antrus metus iš eilės nerodoma politinė valia ir bandoma kūrybiškai interpretuoti fiskalinę drausmę. Todėl antrus metus iš eilės esu priverstas pas jus ateiti su raudonu kaklaraiščiu“, – spaudos konferencijoje sakė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Pasak valstybės kontrolieriaus, šias fiskalinės drausmės taisykles sugalvojo ne Valstybės kontrolė – institucijai tiktai suteiktas įgaliojimas signalizuoti, kai jų nesilaikoma.

„Todėl šiandien skelbiamoje išvadoje šių metų biudžeto projektui dega raudona šviesa, nes buvo neužtikrintas pagrindinis – perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymasis. Išlaidų augimo ribojimo taisyklė buvo pagrįstai netaikoma, o žalia šviesoforo šviesa dega tik „Sodros“ biudžetui“, – teigė A. Dulkys.

Fiskalinės institucijos vertinimu, numatomas 2016 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas (0,7 proc. BVP) yra mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą (1 proc. BVP deficitą), todėl, rengiant 2017 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, struktūrinio postūmio užduotis nenustatyta pagrįstai.

2017 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimo analizė parodė, kad rengiant 2017 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą nebuvo užtikrintas perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymasis. Ši taisyklė reikalauja, kad struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas kasmet turi mažėti bent 0,1 proc. BVP. Vyriausybė 2016 m. numato 0,9 proc. BVP dydžio deficitą, o 2017 m. prognozuoja 1,3 proc. BVP. Tai reiškia, kad 2017 m. deficitas ne tik nemažėja, palyginti su 2016 m., bet ir nukrypsta nuo vidutinio laikotarpio tikslo (1 proc. BVP deficito).
 

„Vyriausybė 2016 m. numato 0,9 proc. BVP dydžio struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą, o 2017 m. prognozuoja 1,3 proc. BVP. Tai reiškia, kad 2017 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas ne tik nemažėja, palyginti su 2016 m., bet ir nukrypsta nuo vidutinio laikotarpio tikslo (1 proc. BVP deficito. – ELTA)“, – sakė Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi.

Pasak fiskalinės institucijos ekspertų, vidutinio laikotarpio biudžeto sistema Lietuvoje veikia tik formaliai. Trimečiai valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų planuojami rodikliai bei stabilumo programų vidutinio laikotarpio fiskaliniai rodikliai tėra indikatyvūs skaičiai, kurie tik aprašo, bet nenustato galimos trejų metų rodiklių raidos.

Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad biudžeto projekto lydimuosiuose dokumentuose informacija vis dar yra pateikiama neišsamiai, nestruktūrizuotai, nedraugiškai vartotojui ir yra nesuderinta tarpusavyje. Šį pastebėjimą ekspertai buvo išsakę ir 2015 metais. Finansinių rodiklių analizė taip pat rodo, kad Lietuvos valstybės biudžeto formavimo sistema neatitinka esminių į veiklos rezultatus orientuoto biudžeto bruožų. Biudžeto projekto pateikimo forma orientuota tik į išlaidas ir nesusieja mokesčių mokėtojų pinigų su siekiamais tikslais ir rezultatais. Be to, nesudaromos prielaidos visuomenei įsitraukti į biudžeto valdyseną, didesnėms paskatoms mokėti mokesčius ir planuojamu laikotarpiu reikalauti pasiekti ambicingesnių tikslų.

Spalį, pristatydama audito dėl 2015 metų valstybės biudžeto vykdymo ataskaitą, Valstybės kontrolė taip pat pažymėjo, kad vyriausybės veiklos prioritetai ar tikslai nėra siejami su atitinkamų metų finansiniais rodikliais, o biudžeto vykdymo ataskaitos neatspindi pasiektų veiklos rezultatų. Sprendžiant šią esminę problemą, su vyriausybe ir Finansų ministerija jau yra sutarta iš esmės peržiūrėti biudžeto sandarą ir susieti išlaidas su rezultatais. Šiems pokyčiams įgyvendinti vyriausybė įsipareigojo 2017 m. antrąjį ketvirtį parengti ir priemonių planą. Valstybės kontrolė čia tikisi ir aktyvaus naujojo šalies parlamento įsitraukimo.

Valstybės kontrolierius A. Dulkys vylėsi, kad tinkamo dėmesio sulauks tokios svarbios temos kaip biudžeto valdysena ir orientavimasis į rezultatus.

„Konstatuojame, kad Lietuvoje vidutinio laikotarpio biudžeto sistema veikia tik formaliai, o valstybės biudžeto formavimo sistema neatitinka esminių, į veiklos rezultatus orientuotų biudžeto bruožų. Atsakingai sakau, kad būtent iš čia kyla pagrindinės mūsų šalies bėdos, čia yra priežasčių, kodėl mums nesiseka spręsti bendrus klausimus, židinys“, – sakė jis ir atkreipė dėmesį, kad didinti strateginių ir biudžeto dokumentų suderinamumą su pasiektais rezultatais rekomenduoja ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios nare siekia tapti Lietuva.

Išvadą Valstybės kontrolė teikia vykdydama nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas.

ELTA primena, kad 2017m. šalies biudžeto projekte išlaidos pajamas viršija 583 tūkst. eurų.

Bendras šalies ir savivaldybių iždas turėtų siekti beveik 10 mlrd. eurų: 6,312 mlrd. eurų sudarys nuosavos lėšos, 2,101 mlrd. – ES ir tarptautinė parama bei investicijos, 1,58 mlrd. eurų – savivaldybių pajamos. 2017 m. valstybė su savivaldybėmis planuoja išleisti daugiau kaip 10,5 mlrd. eurų. Kitąmet planuojamo biudžeto pajamos bus 5,9 proc. didesnės nei šiemet, o išlaidos – 5 proc. didesnės nei 2016 m. Pirmasis projekto svarstymas Seime numatytas lapkričio 25 dieną, antrasis – gruodžio 18 d.

Kaip ir ankstesniais metais, per 40 proc. valstybės biudžeto pajamų numatoma surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – iš viso 3,327 mlrd. eurų, gyventojų pajamų mokestis (GPM) iždą turėtų papildyti 1,556 mlrd. eurų, akcizai – 1,294 mlrd. eurų. 2 mlrd. eurų viršijančios ES lėšos bus investuojamos į pagrindinius ūkio sektorius.

Dėl mokestinių lengvatų į biudžetą nebus surinkta per milijardą eurų, o neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimas nuo 200 iki 310 eurų kainuos dar 144 mln. eurų.

Į ES biudžetą Lietuva kitąmet perves daugiau kaip 400 mln. eurų, o į Europos stabilumo mechanizmą – 65,4 mln. eurų.

Valstybės biudžeto projektas parengtas remiantis rugsėjo ūkio raidos scenarijaus duomenimis, numatančiais, kad BVP kitąmet turėtų augti 2,7 proc., infliacija sieks 2,2 proc., darbo užmokestis didės 6,2 proc.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...