captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimo Pirmininkas: gynybos finansavimo klausimą užgožia kitos problemos

Gynybos finansavimo klausimą užgožia socialinės problemos, bet Lietuva iki 2016 m. gynybai įsipareigoja skirti 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), sako Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Gynybos finansavimo klausimą užgožia socialinės problemos, bet Lietuva iki 2016 m. gynybai įsipareigoja skirti 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), sako Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas.

Gynybos finansavimo klausimą V. Gedvilas šią savaitę aptarė viešėdamas Briuselyje, kur NATO būstinėje susitiko su Aljanso generaliniu sekretoriumi Andersu Fogh Rasmussenu ir informavo apie patvirtintą Lietuvos Vyriausybės įgyvendinimo prioritetinių priemonių planą. Jame numatyta, kad 2016 metais biudžeto asignavimai krašto apsaugai sudarys 1 proc. BVP.

„Aš jam pasakiau, kad iki 2016 m. mes esame sutarę skirti 1 proc. BVP, o reikia 2 procentų. Artimiausiu metu, gal po 10 metų, mes pasieksime tuos 2 procentus. Tiesiog mes turime rūpintis valstybės saugumu, žinome, kokius turime kaimynus, ir tiesiog reikia ruoštis“, – „Žinių radijui“ sakė politikas.

Seimo Pirmininkas pabrėžė, kad vien gerų norų nepakanka, reikia ir valstybės investicijų į savo krašto apsaugą. Jis sutiko, kad dominuojantiems politikams gynybos biudžetas nesvarbus. Esą tai lemia kitos vyraujančios socialinės problemos.

„Manau, kad taip (gynybos biudžetas nesvarbus -ELTA), nes mes turime kitų labai svarbių problemų ir visi galvojame, kad kiti klausimai – socialinės problemos, sveikatos reformos dalykai, apie kuriuos labai daug kalbama viešojoje erdvėje, visiems atrodo patys svarbiausi, skaudžiausi“, – teigė V. Gedvilas.

Kita vertus, jis siūlė neužmiršti, kad valstybės saugumas taip pat labai svarbus. Štai Švedija ir Suomija rimtai sprendžia galimybes dalyvauti NATO.

ELTA primena, kad prieš metus Lietuvos parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl gynybos politikos 2012-2016 m., kuriuo įsipareigojo kasmet tolygiai didinti krašto apsaugos sistemai skiriamas lėšas ir ilgainiui siekti, kad krašto apsaugos sistemos plėtrai užtikrinti būtų skirta 2 proc. šalies BVP.

NATO narės yra įsipareigojusios siekti 2 proc. BVP gynybos finansavimo. Lietuva 2 proc. gynybai neskyrė ir ekonominio pakilimo metais, o šiuo metu finansavimo dalis gynybai nesiekia ir 1 procento. Pagal patikslintą BVP, Lietuvos skiriama suma gynybai sudaro 0,85 procento.

Lietuva tarp NATO šalių pagal gynybai skiriamą BVP dalies procentinę išraišką yra priešpaskutinėje vietoje – mažesnį rodiklį yra nurodęs tik Liuksemburgas, turintis daugiau nei pusantro šimto karių kariuomenę. NATO šalių vidurkis – 2,8 procento. Lietuvos gynybos finansavimas taip pat yra vienas mažiausių Vidurio Europos regione – Latvija šalies gynybai skiria 1,2 proc. BVP, Estija –1,9, Lenkija – 1,7 proc., Baltarusija – 1,5 proc., Rusija – 3,5 proc. BVP.

Pernai gegužę Čikagoje vykusiame NATO vadovų susitikime konstatuota, kad Aljanso šalims susiduriant su finansiniais ir ekonominiais išbandymais reikia išmintingiau elgtis su išlaidomis ir daugiau bendradarbiauti. Geriausias būdas tai pasiekti yra išmaniosios gynybos, sujungtųjų pajėgų ir kitų iniciatyvų pasitelkimas.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...