captcha

Jūsų klausimas priimtas

Būsimi pokyčiai imant būsto paskolą: ką reikia žinoti?

Imti paskolą ir pirkti būstą dabar ar palaukti kitų metų vidurio? Butai brangs, ar pigs? Ar gyventojai, jau paėmę būsto kreditą, norės keisti sutarčių sąlygas? DELFI pasidomėjo, kokios permainos būsto rinkoje laukia Seimui priėmus Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą ir kitus teisės aktus.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė mano, kad dėl priimto įstatymo apie naują būstą galvojantiems gyventojams verta kiek palaukti. Paklaustas, ką pats darytų, jeigu nuspręstų pirkti būstą, jis sakė:

„Klausimas paprastas ir trumpas, bet atsakyti nėra paprasta. Šiaip apsimokėtų palaukti, nes nemažai nuostatų ims veikti nuo įstatymo įsigaliojimo (t. y. 2017-07-01 dienos, – aut. past.). Kita vertus, laukti reikėtų daugiau kaip pusmetį. Per tą laiką kas nors gali keistis.

Vis dėlto jei galima palaukti, patarčiau palaukti, nes įstatymas atneš mūsų gyventojams daugiau patikimumo, daugiau saugumo“.

Asociacijos vadovas svarstė, kad dabar bankai galbūt padarys kokias nors korekcijas dėl savo paslaugų.

„Atėjus į banką galbūt galima kalbėtis, kad į sutartį būtų įtrauktos dar neįsigaliojusio, bet priimto įstatymo nuostatos ir dėl to imti kreditą dabar. Taigi, gal jie anksčiau pasiūlys tas sąlygas. Ten tikrai yra keli dalykai, kurie, manau, apsimokės žmogui – pvz., dėl lankstesnio grąžinimo“, – kalbėjo pašnekovas.

Jo nuomone, drastiškų rinkos pokyčių galbūt nebus, tačiau rinkoje atsiras daugiau pasitikėjimo. Ypač, jeigu įstatymas bus tinkamai pristatytas gyventojams.

Daugumą reikalavimų bankai jau dabar taiko

Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius sako, kad dauguma naujojo įstatymo nuostatų skirtos vartotojų apsaugai, jos apibrėžia minimalius standartus bei reikalavimus, kurių turi laikytis būsto kredito davėjai.

„Naujas reguliavimas iš esmės nekeičia dabartinės rinkos praktikos, nes bankai jau dabar siūlo daugelį įstatyme numatytų vartotojo apsaugos elementų – įstatymui įsigaliojus, vartotojui tiesiog nebereikės taip aktyviai derėtis dėl jam palankių sutarties sąlygų, nes visas jų minimalus paketas bus garantuotas įstatymu. Kadangi bankai jau ir dabar siūlo daugelį įstatyme numatytų sąlygų, dėl šio naujo reguliavimo būsto paskolos tikrai neturėtų pabrangti“, – komentare DELFI tvirtino jis.

Pasak T. Garbaravičiaus, būsto kreditavimo ir būsto rinkos raida ir toliau labiausiai priklausys nuo gyventojų pajamų augimo, palūkanų normų lygio, bankų galimybių ir noro skolinti, makroekonominės aplinkos stabilumo, gyventojų lūkesčių, emigrantų perlaidų bei kitų svarbių veiksnių.

„Dabar teikiamų būsto paskolų sąlygos pakankamai „civilizuotos“, tad vartotojams tikrai nėra būtina laukti įstatymo įsigaliojimo. Bankai jau dabar siūlo daugelį įstatyme numatytų vartotojo apsaugos elementų – įstatymui įsigaliojus, vartotojui tiesiog nebereikės taip aktyviai derėtis dėl jam palankių sutarties sąlygų, nes visas jų minimalus paketas bus garantuotas įstatymu. Kadangi bankai jau ir dabar siūlo daugelį įstatyme numatytų sąlygų, dėl šio naujo reguliavimo būsto paskolos tikrai neturėtų pabrangti.

Be to, neatmestina galimybė, kad bankai dar iki įstatymo įsigaliojimo pagerins standartines paskolų sąlygas, atsižvelgdami į 2017 m. viduryje įsigaliosiančio įstatymo nuostatas“, – tvirtina Lietuvos banko valdybos narys.

Neigiama įtaka patogumui

SEB banko Mažmeninės bankininkystės departamento direktorius Vaidas Žagūnis teigiamai vertino iniciatyvą stiprinti būsto paskolas imančių žmonių interesų apsaugą, didinti jų finansinį raštingumą, plačiau ir išsamiau supažindinti juos su ilgalaikių įsipareigojimų pasekmėmis. Tačiau bankas esą ir dabar teikdamas paslaugas siekia, kad klientai gautų visą reikalingą informaciją.

„Kita vertus, papildomų, kartais ir perteklinių, reguliavimų įvedimas šalyje gali turėti neigiamos įtakos klientų patogumui, jų galimybėms laisvai pasirinkti tinkamas paslaugas bei gali turėti įtakos paslaugų kainai rinkoje.

Vertinant bendrai, naujasis reglamentavimas neatneša ypatingai didelių pokyčių ir esminės įtakos būsto kredito rinkai neturės. Kaip ir visada, klientams patariame būstą įsigyti ir būsto paskolos sutartį sudaryti atsižvelgus į savo poreikius, finansinę ir rinkos situaciją“, – komentavo direktorius.

Jo teigimu, įsigaliojus įstatymui neverta tikėtis, didesnių dabartinių klientų, jau paėmusių būsto paskolas, elgsenos pokyčių: „Nemanome, jog naujasis įstatymas būtų priežastis parduoti jau turimą būstą“.

Didesnių permainų nesitiki

„Swedbank“ Būsto finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas įsitikinęs, kad dėl naujo įstatymo radikalių permainų nereikėtų tikėtis.

„Jau ir šiuo metu „Swedbank“ kasdienėje praktikoje taiko didžiąją dalį įstatyme numatytų veiksmų, todėl šį įstatymą vertiname kaip gerosios praktikos įgyvendinimą. Be abejo, bankams teks pritaikyti savo produktus ir procesus prie naujų reikalavimų. Dėl to klientams gali šiek tiek keistis kreditavimo sąlygos, pavyzdžiui, tiems klientams, kurie gauna pajamas ne eurais.

Esminės įtakos gyventojų apsisprendimui, kada įsigyti būstą, įstatymas neturėtų daryti. Šiuo atveju pagrindinis veiksnys turėtų būti kliento poreikis naujam būstui ir galimybės prisiimti ilgalaikį finansinį įsipareigojimą. Kaip minėta, naujasis įstatymas kreditavimo sąlygų rinkoje iš esmės nepakeis. Dalis naujo įstatymo nuostatų galios ir jau paimtiems kreditams, todėl atskirų veiksmų klientams imtis nereikės“, – komentavo jis.

DNB banko Kredito paslaugų departamento vadovė Irma Stankevičienė taip pat nesitiki didelių pokyčių.

 „Įstatymas iš esmės reglamentavo jau esančią kreditavimo praktiką, todėl esminių pokyčių rinkose neturėtų būti. Naujai įtvirtinti saugikliai vartotojams turėtų leisti jaustis saugiau, naudojantis būsto kreditu, tačiau greičiausiai nebus esminiai pasirinkimą lemiantys dalykai.

Klientams rekomenduojame būsto kreditą imti tada, kai reikia būsto. Galiojantys teisės aktai ir bankų praktika būsto kreditavime leidžia klientui įsivertinti savo galimybes ir priimti atsakingą sprendimą.

Nemanome, kad bus didesnis suaktyvėjimas šioje srityje. Įstatymo straipsniai, susiję su finansiniais įsipareigojimais (delspinigių dydžio, išankstinio grąžinimo mokesčio dydžio apribojimai), galios ir esamoms sutartims. Kitos esminės sąlygos ir esamose sutartyse didžiąja dalimi atvejų atitinka naujojo įstatymo nuostatas“, – paaiškino ji.

Kas keisis įsigaliojus įstatymui

DELFI primena, kad Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme bus apibrėžtos standartinės būsto kredito sutarties sąlygos. Viena iš jų – kredito palūkanų norma, kuri galės būti dviejų rūšių – fiksuotoji arba kintamoji.

Pirmąja galėtų būti laikoma tik tokia kredito palūkanų norma, kuri nekeičiama visą kredito sutarties laikotarpį. Palūkanų norma, kuri reguliariai arba numatytais terminais ir sąlygomis gali būti keičiama, būtų laikoma kintamąja.

„Įstatymo projektu siekiama, kad kredito gavėjai nebūtų klaidinami kredito sutartyse nustatant trumpo laikotarpio (pvz., 5 m.) palūkanų normą ir pavadinant tokias kredito palūkanas fiksuotosiomis. Tokios kredito sutartys susijusios su didele kredito palūkanų normos pokyčio rizika, kurios kredito gavėjai, sudarydami kredito sutartis, dažnai neįvertina“, – nurodoma aiškinamajame rašte.

Be kita ko, įstatyme būtų numatyti du laikotarpiai, per kuriuos kredito gavėjas galėtų palyginti kredito davėjų pasiūlymus, juos įvertinti ir priimti galutinį sprendimą: 1) 30 d., kurias kredito davėjas turės suteikti vartotojui iki kredito sutarties sudarymo ir 2) 14 d. skaičiuojant nuo kredito sutarties sudarymo, per kurias kredito gavėjas gali pakeisti sprendimą ir atsisakyti jau sudarytos sutarties.

Projekte taip pat nustatomos taisyklės, aktualios norintiems kreditą grąžinti anksčiau laiko. Įstatyme numatoma, kad tokiais atvejais kompensacija kredito davėjui negalės viršyti 3 proc. anksčiau nustatyto termino grąžinamos kredito sumos.

Įgyvendinamoje direktyvoje yra ir dar viena privaloma naujovė – „kredito atostogos“, t. y. galimybė ne daugiau kaip 3 mėn. atidėti kredito sutarties įsipareigojimų vykdymą.

„Šiuo pasiūlymu siekiama padėti vartotojui spręsti finansines problemas, kilusias išimtinėmis aplinkybėmis – mirus sutuoktiniui, nutrūkus santuokai, vartotojui ar jo sutuoktiniui praradus darbą ar pripažinus asmenį nedarbingu, kai dėl šių aplinkybių sumažėja kredito gavėjo pajamos“, – aiškina projekto autoriai.

Paprastai kalbant, jeigu kreditą pasiėmęs gyventojas susidurs su problemomis, jam bus leidžiama laikinai nemokėti įprastinių kredito įmokų ir palūkanų.

Prezidentei pasirašius įstatymas įsigaliotų nuo 2017 m. liepos 1 d. Dauguma jo nuostatų būtų taikomos tik naujoms kredito sutartims, tačiau kai kuriomis (pvz., dėl kredito grąžinimo anksčiau laiko) galėtų pasinaudoti ir tie, kas paskolą jau yra pasiėmę.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close