captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kai kurių daugiabučių gyventojų laukia naujas mokestis

Šiemet dar daugiau naujos statybos daugiabučių gyventojų turės pirmą kartą susimokėti žemės mokestį.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

2016 metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) iš žemės mokesčio planuoja surinkti 29,7 mln. eurų. Šią sumą suneš maždaug 690 tūkst. gyventojų ir 10 tūkst. įmonių.

Šiemet žemės mokestį sumokėti turi ir 8,7 tūkst. daugiabučiuose gyvenančių asmenų. Tai yra beveik 3,7 tūkst. daugiau nei 2015 metais ir net 5,5 tūkst. daugiau nei 2014 metais.

Žemės mokesčio mokėtojų kasmet vis daugėja ir iš dalies taip yra todėl, kad į pabaigą eina 2013 metais prasidėjęs pereinamasis laikotarpis, kai žemės mokestis skaičiuojamas pagal sklypo vidutinę rinkos vertę.

2013 metais mokestis buvo mokamas nuo 20 proc. žemės rinkos vertės, 2014 metais – nuo 40 proc., 2015 metais – nuo 60 proc., šiemet – nuo 80 proc., o 2017 metais reikės mokėti už visą vertę. Taigi kasmet apskaičiuojama vis didesnė šio mokesčio suma.

Šie pokyčiai ypač aktualūs naujų daugiabučių gyventojams, kuriems pakopinė sistema įtakos turi dėl dviejų priežasčių.

Pirma, 2001 metais įsigalioję Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo pakeitimai, numatantys, kad kitaip nei senos statybos namuose, kurie pastatyti ant valstybinės žemės, su butu įsigyjama ir dalis privačios žemės. Ši nuostata realiai galioti pradėjo 2006–2007 metais, kai Lietuvoje įsisiūbavo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bumas.

Tai reiškia, kad jei asmuo yra buto naujos statybos name savininkas, greičiausiai yra ir žemvaldys.

Tačiau jo valdomos žemės plotas yra labai nedidelis ir, priklausomai nuo vietos, jam apskaičiuotas žemės mokestis gali nesiekti 2 eurų. Tokiu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) žemės mokesčio deklaracijos nesiųs.

Ši 2 eurų riba (kuri iki 2015 metų buvo 5 litai arba 1,45 euro) yra antra priežastis, kodėl daugiabučių gyventojai kartais galbūt netikėtai sužino, kad turi susimokėti žemės mokestį.

Taip yra todėl, kad šiemet žemės mokestis apskaičiuojamas nuo 80 proc., t. y. penktadaliu didesnės žemės vertės nei pernai, ir gali 2 eurų ribą peržengti, o tada atsiranda prievolė jį susimokėti.

Kaip matyti iš grafiko, kasmet žemės mokesčio surenkama vis daugiau. 2013 metais jo iš viso surinkta 17,7 mln. eurų.

2014 metais – 25 proc. daugiau (22,2 mln. eurų). 2015 metais – 20 proc. daugiau nei 2014-aisiais (26,7 mln. eurų). 2016 VMI ketina surinkti 29,7 mln. eurų arba 11 proc. daugiau nei pernai.

Tai pat didėja žemės mokesčio mokėtojų skaičius.

Nuo 2014 metų žemės mokestį mokančių gyventojų padaugėjo maždaug 9 tūkst., o įmonių – maždaug 1 tūkst.

Žinoma, padidėjimas gali būti susijęs su daugybę kitų priežasčių, ne tik dėl to, kad buto naujos statybos name savininkui buvo priskaičiuota 2 eurus viršijanti žemės mokesčio suma.

Pavyzdžiui, asmenys iš tikro galėjo pirmą kartą įsigyti nuosavos žemės, įsikurti naujos statybos daugiabutyje, kuriame mokestis jau buvo skaičiuojamas, galėjo įsikurti daugiau naujų įmonių ir t.t.

Susimokėti liko kelios dienos

Kaip informuoja VMI, žemės mokestį jos savininkams reikia sumokėti iki lapkričio 15 dienos. Laiku nesumokėjus, taikomi 0,03 proc. delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną.

VMI komunikacijos vadovas Darius Buta DELFI sakė, kad lapkričio 9 dieną buvo sumokėta 11,9 mln. eurų. Tai yra daugiau nei trečdalis nuo visos šiemet surinkti planuojamos sumos.

„VMI duomenimis, iš viso šalyje yra per 981 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų. Dėl savivaldybių nustatytų lengvatų mokestį moka ne visi žemės savininkai – šiais metais jį turi mokėti apie 700 tūkst. gyventojų ir įmonių“, – nurodė D. Buta.

Žemės mokesčio tarifai siekia nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai.

Šiam mokesčiui taip pat gali būti taikomos įvairios lengvatos, pavyzdžiui, ūkininkams. Tam tikras lengvatas gali nustatyti ir savivaldybės.

Norėtų bendro NT mokesčio

Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal valdymas“ direktorius Gediminas Pruskus DELFI sakė, kad žemės mokestį galima vertinti kaip papildomą naštą gyventojams ir verslui, tačiau išskyrė kitą su juo susijusią problemą.

„Didžiausia problema yra tai, kad pats apmokestinimo principas nėra visai teisingas ir tvarkingas, – dėstė jis. – Šiuo metu turime ne tik žemės, bet ir turto mokesčius ir išeina taip, kad ta pati įmonė ar žmogus turi mokėti atskirai du mokesčius – už savo namą ir už savo žemę. Nors iš principo tai yra vienas turtas.“

G. Pruskus pasakojo, kad nustatant turtą pagal jo rinkos vertę, žemė ir namas vertinami bendrai.

„Juk neparduosi namo be žemės“, – pridūrė jis.

Pašnekovo manymu, būtų prasminga įvesti vieningą mokestį visam NT, už kurį tiek įmonės, tiek žmonės mokėtų labai aiškiai.

„Kuo aiškesnė ir tvarkingesnė sistema, tuo mažiau kyla visiems klausimų“, – argumentavo G. Pruskus.

„Inreal valdymas“ direktorius pridūrė, kad su tokia iniciatyvą verslas yra kreipęsis į Seimą, tačiau kol kas tai jokių rezultatų nedavė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...