captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekonomistas: kai kuriose Baltijos regiono valstybėse formuojasi NT kainų burbulas

Baltijos regiono valstybių ekonomikos kol kas yra neprastos būklės, tačiau ateityje joms gali kilti nemažai keblumų. Jeigu Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkiai neaugs greičiau, turtingesnes kaimynes joms teks vysis ilgiau.
Scanpix/Reuters nuotr.
Scanpix/Reuters nuotr.

Apie tai buvo kalbama Stokholme vykstančiame Baltijos jūros regiono strategijos metinis forumas, kuriame pristatyta regiono ūkio plėtros apžvalga.

„Nordea“ grupės vyriausiasis ekonomistas Helge Pedersenas atkreipė dėmesį, kad regione bus jaučiami pokyčiai ne tik dėl politinių permainų, bet ir pasaulinės ekonomikos tendencijų.

„Pasaulio ūkio augimas 2016 m. bus blogiausias nuo 2009 m. Jeigu prieš krizę buvo stebimas 4,5–5 proc. metinis pasaulio ekonomikos augimas, tai dabar ji padidėjo tik apie 3 proc. Be to, pasaulinės laisvos prekybos ateities perspektyvos miglotos.

Turime JAV prezidento rinkimus, tikiuosi, kad juose laimės Hilary Clinton. Ne dėl to, kad ji moteris, o kad jos požiūris į ekonomiką priimtinesnis. Beje nei ji, nei jos oponentas atvirai nepasisako už laisvą prekybą. Taigi, neaiškios ir sutarties tarp JAV ir ES perspektyvos“, – kalbėjo ekonomistas, pridūręs, kad H. Clinton tapus prezidente geriau būtų visai pasaulio ekonomikai.

Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu daugelis šalių turi žemas bazines palūkanų normas. Nepaisant to, ekonomikos augimas nedidėja taip sparčiai, kaip būtų galima tikėtis.

„Taigi, dabar yra pats geriausias laikas, kad valstybės imtųsi infrastruktūros projektų finansavimo. Tiesiog tam negali būti geriausio laiko, turint galvoje visas galimas geopolitines rizikas“, – svarstė H. Pedersenas.

Jo teigimu, daugelis makroekonominių rodiklių, pavyzdžiui, valstybių skola, einamosios sąskaitos balansas, nedarbo rodikliai nėra prasti. Vis dėlto nerimą kelia tai, kad regiono eksportas didėjimas šiemet sudaro vos 1,1 proc., o bendrojo vidaus produkto augimas daugiausia priklauso nuo vartojimo išlaidų.

Neigiamos įtakos tolesniam eksporto didėjimui gali turėti ir Didžiosios Britanijos išstojimas iš ES, nes, pvz., Norvegijos eksportas į šią šalį sudaro beveik 6 proc. šios šalies BVP, o Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos – beveik 3 proc.

„Nordea“ grupės vyriausiasis ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kuriose Baltijos regiono valstybėse formuojasi nekilnojamojo turto kainų burbulas. Skaičiuojama, kad per pastaruosius kelerius metus būstas labiausiai pabrango Švedijoje, Vokietijoje ir Norvegijoje.

Stokholmo Ekonomikos mokyklos ir Harvardo verslo mokyklos mokslininkas Christianas Ketelsas, atkreipė dėmesį, kad Baltijos regiono valstybės gerokai skiriasi pagal gyventojų pajamas ir turtą. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkio augimas beveik susilygino su kitų šalių augimu, tai reiškia, kad joms prireiks daugiau laiko pasivyti kaimynes.

„Pernai pasaulinei prekybai metai buvo prasti, eksporto augimas buvo daug mažesnis, o Baltijos regionas šia prasme nukentėjo labiau nei kiti. Mes praradome dalį turėtos rinkos. Esame labai sudėtingoje situacijoje dėl eksporto ir reikia suprasti, kodėl taip yra“, – sakė jis.

Mokslininko įsitikinimu, pagrindinė to priežastis yra menkos investicijos, ypač į mokslinius tyrimus ir inovacijas.

„Per pastaruosius kelerius metus skaičiuojant investicijas visos ES mastu, padėtis buvo neprasta. Tačiau jei vertintume, tik šio regiono investicijas, situacija būtų prastesnė. Čia mes sukuriame gerą aplinką investicijoms ir inovacijoms, bet nesugebame padaryti taip, kad verslas ja pasinaudotų“, – svarstė pranešėjas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Baltijos regione kone 60 proc. visų investicijų į mokslinius tyrimus skiria vos keturios bendrovės – „Ericsson“, „Nokia“, „Volvo“ ir „Novo Nordisk“. Tokia maža investicijų diversifikacija gali tapti iššūkiu ūkio augimui ateityje.

„Vis daugiau ekonomistų kalba, ar mes esame pasiruošę kitai krizei, kuri anksčiau ar vėliau tikrai ateis. „Brexit“ bus iššūkis ne tik Jungtinei Karalystei, bet ir mums. Manau, turėtume pereiti nuo post krizinio mąstymo ir susitelkti į ateitį.

Dabar tik kalbama apie trumpalaikius veiksnius, o reikia ilgalaikių sprendimų. Pasaulinė ekonomika per artimiausius metus susidurs su sunkumas, tad turime imtis vieno sektoriaus po kito ir juos pertvarkyti, nes tam turime visas galimybes“ – svarstė ekonomistas.

Europos investicijų banko viceprezidentas Janas Vapaavuori pastebėjo, kad nors regiono ekonomika tebeauga, tačiau galima pastebėti augimo lėtėjimą:

„Vartojimas – yra didžiausias veiksnys, lemiantis ūkio augimą. O tokį vartojimą nulemia mažos palūkanos. Taigi kyla klausimų, kiek šis augimas yra tvarus“.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu investicijų lygis yra gerokai mažesnis nei buvo prie pastarąją pasaulinę ekonomikos krizę.

„Turime viską augimui – mūsų ekonomikos konkurencingos, inovatyvios, bet investicijos nedidėja. Taigi galima klausti, ar, pirma, turime inovatyvių idėjų, antra, ar Baltijos regionas tinkamas joms įgyvendinti“, – svarstė viceprezidentas.

Jo teigimu, šie dalykai kelia nerimo, nes regiono valstybių gyventojų skaičius mažėja ir jie sensta. Taigi, be investicijų ateityje bus sunku išlaikyti ir didinti produktyvumą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close