captcha

Jūsų klausimas priimtas

Užkarpatė turistus vilioja kainomis, gamta ir SPA paslaugomis

Augant lietuvių turistų srautams į Ukrainą, jie vis dažniau suka į Užkarpatę. Šis kraštas iš kitų regionų išsiskiria sanatorijomis ir mineralinio vandens šaltiniais, vyndarystės tradicijomis. Žiemą Karpatų kalnų kurortai sniego mėgėjus vilioja mažesnėmis nei kitur kainomis.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Paslaugų kokybė atitinka kainą. Taip tvirtina keturračių sportu užsiimantys mūsų tautiečiai, sutikti Berehovės rajone, Kosino terminių vandens baseinų sveikatinimo komplekse.

Lietuviai sako, kad Užkarpatės regionas patrauklus dėl Karpatų kalnų, mineralinio vandens šaltinių ir terminio vandens. Keturiasdešimties laipsnių geležies prisodrintas vanduo į baseinus patenka iš 1200 metrų gelmių.

Kainos, anot lietuvių, nesikandžioja. Pusketvirtos valandos maudynės čia kainuoja 11 eurų.

„Dalis atostogaujam, dalis sportuojam, kita dalis ruošiasi varžyboms kalnuose. Lietuvoje tokio reljefo sudėtinga rasti, iš esmės jo nėra“, – teigė sportininkas iš Lietuvos Antanas Kanopkinas.

Kosino terminių vandenų komplekse veikia septyni baseinai, penki su terminiu vandeniu. Dauguma turistų –ukrainiečiai. Bet yra ir turistų iš Moldovos, Vokietijos, Anglijos, Vengrijos, Rusijos“, – sakė komplekso vadybininkė Larisa Mazajeva.

Užsienio turistai Užkarpatėje ieško ne tik pigesnių sanatorijų, bet dažnai suka ir pas žymiausius regiono vyndarius, Karpatų papėdėje prižiūrinčius prestižinių veislių vynuogynus.

„Aš to nepavadinčiau verslu. Tai užsiėmimas, kurį tėvas pradėjo ir dabar man reikia garbingai ir sąžiningai tęsti, be abejo, gaunu ir pajamų“, – sakė vyndarys Vladymyras Ursta.

Tačiau ne visi Užkarpatės rajonai gali pasigirti gerai sutvarkyta infrastruktūra. Pavyzdžiui, Mukačevėje, kur per metus vyksta apie 40 festivalių, itin trūksta apgyvendinimo vietų. Pasak miesto mero, sanatorijos perpildytos, viešbučiai užsakyti pusmečiui į priekį.

„Trūksta viešbučių. Kavinių ir restoranų užtenka, bet apgyvendinimo vietų poreikis didelis. Vien šiemet iki rugsėjo Mukačevėje apsilankė apie 400 tūkstančių turistų, mūsų miestui, kuriame gyvena 80 tūkstančių gyventojų, – tai didelis skaičius“, – sakė miesto meras Andryj Baloha.

Turistų stygiumi nesiskundžia ir Užhorodas – čia pat Slovakija, Vengrija, Rumunija ir Lenkija. Nors miesto kelius keiksnoja ir vietiniai, ir turistai, bet laisvojoje ekonominėje zonoje investuotojų netrūksta. Per metus į vietos biudžetą patenka apie 50 mln. eurų pelno mokesčio.  

„Pagrindinė užduotis kitąmet – kiek galima atnaujinti istorinių pastatų, kuriems daugiau nei tūkstantis metų, fasadus. Skiriame tam milijonus grivinų. Skirsime lėšų keliams tvarkyti, nes tai – opi problema, dėl kurios turistai nenori atvykti“, – teigė Užhorodo meras Bogdanas Andrejevas.

Lietuviai į Užkarpatę žiemą slidinėti dažniausiai vyksta automobiliais per Lenkiją ir Slovakiją. Kitas būdas – keliauti į Lvovą iš Vilniaus, atskristi tiesiogiai lėktuvu. Toliau į Užkarpatę jau galima vykti traukiniais arba išsinuomoti automobilį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...