captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos bankas pasakys, ką daryti su sunkiai uždirbtais pinigais

Kaip elgtis su pinigais kasdien? Kaip taupyti? Kaip skolintis ir neprasiskolinti? Kaip apsisaugoti nuo sukčiavimo ir apginti savo teises? Negalintiems atsakyti į šiuos klausimus patarinės Lietuvos bankas.  
V. Šapoka, ELTA nuotr.
V. Šapoka, ELTA nuotr.

Kaip elgtis su pinigais kasdien? Kaip taupyti? Kaip skolintis ir neprasiskolinti? Kaip apsisaugoti nuo sukčiavimo ir apginti savo teises? Negalintiems atsakyti į šiuos klausimus patarinės Lietuvos bankas.

Centrinis bankas pristatė naują švietimo iniciatyvą „Pinigų bitė“, kuri sukurta gyventojams padėti susiorientuoti ir apsisaugoti asmeninių finansų pasaulyje.

Lietuvos bankas, atlikęs tyrimus, konstatuoja, kad Lietuvos gyventojai vis dar nepakankamai finansiškai raštingi.

Per dažnai griebiasi šiaudo

30 proc. gyventojų nesudarinėja namų ūkio biudžeto, yra linkę gyventi šia diena. 33 proc. gyventojų pripažįsta susidūrę su situacija, kai savo pajamomis nesugebėjo padengti išlaidų. 46 proc. finansinio nepritekliaus atveju skolinasi iš šeimos, draugų ar pažįstamų. Ir tik 44 proc. stengiasi sumažinti savo išlaidas.

„Tai rodo, kad griebiamės šiaudo per dažnai“, – teigė Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.

Pasak jo, 34 proc. gyventojų, prieš pasirinkdami finansinius instrumentus, nesvarsto kitų variantų: „Atrodytų, kad batus renkamės atsakingiau“.

Prastai sekasi gyventojams ir apsiskaičiuoti palūkanas. Lietuvos banko tyrimas rodo, kad 70 proc. vartotojų neteisingai skaičiuoja sudėtines palūkanų.

O pasirašydami sutartis dėl finansinių paslaugų jų nesivargina perskaityti 57 proc. gyventojų.

Lietuos banko duomenimis, praradę pajamas ir nesiskolindami 56 proc. gyventojų išgyventų 1-3 savaites, 30 proc. – ilgiau nei tris mėnesius, 10 proc. – iki savaitės.

Teoriškai žino, bet nesinaudoja

Neretai perkame katę maiše arba ieškome juodos katės tamsiame kambaryje, tiesiog neįjungdami šviesos, - konstatavo Lietuvos banko atstovas. - Turime tris milijonus puikių krepšinio trenerių, bet ne kiekvienas sugeba gerai žaisti krepšinio. Su finansiniais sprendimais yra panašiai. Nors žmonės nuo seno žino pagrindines finansines problemas, bet, kaip rodo tyrimai, tomis patarlėmis nesivadovauja“.

V. Šapoka tvirtino, kad Lietuvoje finansinis raštingumas yra menkas, asmeniniai finansai sunkiai suvaldomi: „Kai mums pritrūksta pinigų, bėgame skolintis iš greitųjų kreditų. Rizikos troškulys taip pat per didelis. Bėgame paskui dideles palūkanas, tačiau atsakomybę už savo veiksmus suprantame ribotai. Konsultantais pasitikime per daug. Bet jie yra pardavėjai, o į finansinį produktą reikėtų žiūrėti, kaip į padėvėto automobilio pirkimą – išklausyti, viską išsiaiškinti prieš įsigyjant“.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tiki, kad internete sukurtas finansinio raštingumo produktas „Pinigų bitė“ padės ne tik šviesti visuomenę, bet ir kovoti su nesąžininga veikla finansų srityje, įsiskolinimo problemomis.

„Tik per finansinį švietimą galime išspręsti tokias problemas kaip įsiskolinimas, – sakė jis. – Raštingas vartotojas yra efektyvi priemonė kovai su negerais dalykais. Tai puiki galimybė atskirti pelus nuo grūdų, išvengti apgaulių ir nemalonių finansinių dalykų“.

Internetinis portalas pinigubite.lt Lietuvos bankui kainavo 30 tūkst. Lt.

 

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...