captcha

Jūsų klausimas priimtas

TVF ragina stiprinti Mokesčių inspekciją

Šalys, kurios sugeba pagerinti savo mokesčių administratoriaus veiklą, galiausiai išsprendžia ir korupcijos, biurokratijos kokybės bei politinio atskaitingumo problemas, sako Vilniuje viešintys Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Trečiadienį Lietuvos banke skaitytame pranešime „Veiksmingas valdymas siekiant spartesnio ekonomikos augimo“ apie Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos, įskaitant ir Lietuvos, ūkio raidą pastaruoju metu didžiausias dėmesys skirtas viešųjų investicijų bei mokesčių administravimo efektyvumui.

TVF Europos departamento ekonomistas Ernesto Crivelli sakė, kad Baltijos šalyse mokesčių efektyvumas yra pakankamai didelis (geriausias Estijoje, blogiausias – Latvijoje).

„Pagrindinis dalykas, kuris galėtų jį dar labiau padidinti yra geresnis įstatymų laikymasis“, – pridūrė jis. Pranešėjas pasakojo, kad TVF neseniai pradėjo nagrinėti mokesčių administratorių efektyvumą, kuris vertinamas pagal institucinės ir organizacinės struktūrų, žmogiškųjų išteklių, veiklos rezultatų, strateginės vadybos ir informacinių technologijų paslaugų prieinamumo kriterijus.

„Tyrimai parodė, kad mokesčių efektyvumas yra tiesiogiai susijęs su mokesčių administratoriaus stiprumu“, – pabrėžė jis. Kaip sėkmės pavyzdžius E. Crivelli pateikė Bulgariją ir Estiją. „Bulgarijoje pridėtinės vertės mokesčio surinkimas per pastaruosius dešimt metų labai pagerėjo, bet tai nebuvo lengva. Šalis centralizavo savo mokesčių administratoriaus veiklą, jo paslaugos tapo daug labiau orientuotos į vartotojus, išvystytos elektroninės paslaugos“, – dėstė ekspertas.

Tuo metu Estijos administratorius, jo teigimu, yra tikrai stiprus, netgi lyginant su išsivysčiusiomis Vakarų Europos valstybėmis. Estijos mokesčių kontrolės departamento vedėjo pavaduotojas Kaido Lemendikas pasakojo, kad sėkmės Estijoje pasiekė diegdami naujausias technologijas, suteikdami galimybę vartotojams mokesčių administratoriaus paslaugomis naudotis kompiuteryje ir telefonu.

„Tarp Europos šalių pirmaujame efektyvumu. Estijoje reikia išleisti tik 40 centų tam surinktum 100 eurų“, – sakė jis. Tuo metu kai į šalies iždą surenka vis daugiau, šešėlinė ekonomika Estijoje mažėja. To pasiekti pavyko įdiegus kelias naujoves. Pirma – apie kiekvieną transakciją informaciją privalo pateikti abi jos pusės. Antra – daug daugiau dėmesio pradėta skirti kovai su atlyginimais „vokeliuose“. Lietuvoje, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2013 metais PVM prievolių vykdymo atotrūkis buvo antras Europos Sąjungoje (ES) po Rumunijos, siekiantis 37 proc., t. y. ženkliai didesnis už ES vidurkį – 15 proc.

„Esame pasirengę priemonių kaip surinkti daugiau pridėtinės vertės mokesčio ir jau ne už ilgo jas įgyvendinsime“, – žadėjo VMI viršininko pavaduotojas Vygantas Ivanauskas. Jis taip pat tikėjosi, kad 2015 ir 2016 metais pavyks pasiekti geresnių rezultatų nei ankstesniu periodu.

E. Crivelli savo pranešime taip pat pastebėjo, kad viešųjų investicijų efektyvumas Baltijos šalyse yra pakankamai aukštas, lyginant su kitomis regiono valstybėmis. TVF šias investicijas vertina remdamasi savo sukurta sistema, kurią sudaro skirtingi planavimo, paskirstymo ir įgyvendinimo kriterijai. „Baltijos šalyse daugiausia bėdų yra su privačių ir viešųjų partnerysčių (PPP) valdymu, projektų įkainojimu ir jų vadyba“, – sakė E. Crivelli.

Atsigavusi ekonomika Pasak TVF atstovų, daugelio Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalių ekonomika po buvusios krizės atsigavo, tačiau ūkio augimas yra lėtesnis nei buvo prieš krizę. Pagrindinis viso regiono iššūkis – kaip padidinti potencialų augimą ir paspartinti konvergenciją. Kaip sakė TVF Europos departamento direktoriaus pavaduotojas Jorgas Decressinas, Dauguma Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos regiono, įskaitant ir Lietuvą, šalių po 2008–2009 metų krizės atsigavo greičiau nei visa euro zona, o atsigavimą daugiausiai lėmė stiprus vartojimas.

Ekspertas dėstė, kad regione nedarbo lygis artėja prie prieškrizinio lygio, suteikiamų kreditų dydis auga, o pelningumo rodikliai tampa vis stabilesni. Tai rodo, kad šalių ekonomikos yra vis arčiau savo pilno potencialo. Prognozuojama, kad fiskalinė politika artėjančiais metais didelės įtakos augimui neturės. „Tačiau daug darbo reikėtų įdėti siekiant pasirengti galimam naujam sukrėtimui, kurį reikėtų suvaldyti per ciklinį fiskalinį skatinimą“, – dėstė J. Decressinas. Pagrindinės TVF įvardintos rizikos: globalus neapibrėžtumas (pavyzdžiui, „Brexit“), Kinijos ekonomikos sulėtėjimas, stagnacija euro zonoje, pabėgėlių krizė ir populizmas.

J. Decressinas aiškino, kad augimo potencialas Baltijos šalyse šiuo metu yra sumažėjęs dėl sustojusio produktyvumo didėjimo ir investicijų trūkumo, lyginant periodus prieš ir po krizės. Svarbiausi TVF įvardinti politiniai prioritetai: skatinanti monetarinė politika, daugiau fiskalinio skatinimo tose šalyse, kur atsilikimas nuo pilno potencialo yra didelis, atsigavimo taip pat nereikėtų užgesinti per „diržų veržimąsi“.

Taip pat reikia vykdyti reformas, kurios didintų šalies produktyvumą ir skatintų investicijas. „TVF analitikų rengiamas apžvalgas vertiname kaip nešališką žvilgsnį į pagrindinius ekonomikos iššūkius, tarp kurių, žinoma, yra ir viešųjų investicijų bei mokesčių administravimo efektyvumo klausimai. Jų sprendimas – tai neišnaudotas rezervas, galintis turėti didelės įtakos mūsų ir kitų regiono šalių ekonomikos augimui“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...