captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Masiulis: Lietuvos ir „Gazprom“ bylos baigtis neturėtų veikti EK sprendimo dėl Rusijos kompanijos

Lietuvos nelaimėta byla prieš Rusijos dujų milžinę „Gazprom“ dėl per didelių dujų kainų neturėtų tapti pagrindu Europos Komisijai (EK) sprendžiant dėl baudos „Gazprom“, sako Lietuvos energetikos ministras. Taip Rokas Masiulis komentuoja kai kurių užsienio analitikų nuomonę, neva Komisijos pozicija pasikeitė po to, kai „Gazprom“ šiemet vasarą laimėjo ginčą su Lietuva dėl pastarosios reikalavimo sumokėti 1,4 mlrd. eurų kompensaciją už itin brangiai pirktas dujas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Pasak R. Masiulio, būtų neteisinga manyti, kad dėl Stokholmo arbitražo bylos baigties EK sprendimas gali būti palankus „Gazprom“.

„Remtis Lietuvos byla prieš „Gazprom“, manant, kad ta byla buvo nesėkminga ir tokiu būdu būti švelnesniais „Gazprom“ atžvilgiu būtų neteisinga dėl dviejų dalykų – viena, šis sprendimas yra užginčytas Stokholmo teisme ir tik tada paaiškės, ar jis buvo teisingas. Antra, mūsų nuomone, vertinant arbitražo išvadą, matyti, kad arbitrai tiesiog nevertino dalies svarbių aspektų byloje. Jeigu jie būtų vertinti, bylos baigtis būtų kita“, – BNS sakė R. Masiulis.

„Jeigu bandoma sudaryti nuomonę, kad galima remtis Lietuvos byla, tai aiškiai noriu pasakyti, kad negalima remtis, norint spręsti kitus klausimus“, – pridūrė jis.

Pasak jo, šiuo metu Stokholmo teismas priėmė ir jau nagrinėja Lietuvos skundą dėl arbitražo sprendimo: „Per 12–18 mėnesių turėtų būti išnagrinėta“.

Pasak užsienio žiniasklaidos, EK ir „Gazprom“ artėja prie susitarimo dėl penkerius metus trunkančio antimonopolinio tyrimo – jos išvada esą gali nepatikti Rytų Europos šalims, nes Rusija gali išvengti baudos.

Oksfordo energetikos studijų instituto atstovas Jonathanas Sternas „The Financial Times“ sakė manantis, kad Komisijos pozicija pasikeitė po to, kai birželį „Gazprom“ prieš Lietuvą laimėjo arbitražo teismą dėl per didelių dujų kainų. Pasak jo, teismas nesugebėjo aiškiai pasakyti, ką reiškia „sąžiningos kainos“ ilgalaikėse sutartyse.

Lenkijos valstybinė naftos ir dujų įmonė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) jau pranešė ketinanti kreiptis į teismą, jeigu EK Rusijos dujų koncernui neskirs jokių baudų.

„Manau, kad turime svarstyti visus variantus“, – BNS sakė R. Masiulis, paklaustas, ar Lietuva galėtų pasekti Lenkijos pavyzdžiu. Jis teigė neturintis informacijos apie EK tyrimą ir galimą jo baigtį.

Ketverius metus trukusį vyriausybės ir „Gazprom“ ginčą dėl maždaug 1,4 mlrd. eurų permokos nagrinėjęs Stokholmo arbitražas birželį paskelbė neįžvelgęs Rusijos bendrovės kaltės, tačiau pripažino, kad „Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijas, turėjo interesų konfliktą.

Pasak Energetikos ministerijos, arbitražas nesiryžo įvardyti Lietuvai padarytos žalos dėl sudėtingo įrodinėjimo proceso bei duomenų gausos, kuriai apskaičiuoti pasitelkti ekspertai naudojo sudėtingus ekonominius modelius, vertinusius teisingą dujų kainų lygį Lietuvoje bei alternatyvių energijos išteklių kainų dinamiką.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...