captcha

Jūsų klausimas priimtas

Santaupų neturi 34 proc. Lietuvos šeimų

53 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų šeimos yra finansiškai neapsaugotos, o papildomų lėšų, netekus vieno iš šeimos maitintojų ar dėl kitos nelaimės praradus reikšmingą dalį pajamų, neprireiktų tik mažiau nei dešimtadaliui šeimų.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

53 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų šeimos yra finansiškai neapsaugotos, o papildomų lėšų, netekus vieno iš šeimos maitintojų ar dėl kitos nelaimės praradus reikšmingą dalį pajamų, neprireiktų tik mažiau nei dešimtadaliui šeimų.

Mažesniuose Lietuvos miestuose tik 36 proc. šeimų turi santaupų, kurias galėtų panaudoti užklupus sunkumams, o tai yra beveik du kartus mažiau nei didžiuosiuose miestuose. Tai parodė „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi sutuoktinį ar partnerį turinčių Lietuvos gyventojų apklausa.

Tyrimas rodo, kad labiausiai finansiškai apsaugotos yra Klaipėdos, Kauno ir Marijampolės regionuose gyvenančios šeimos, o nesaugiausiai jaučiasi Tauragės, Utenos, Telšių ir Alytaus gyventojai. 

„Apskritai, mažesniuose miestuose situacija yra prastesnė – čia 57 proc. šeimų teigia esančios finansiškai neapsaugotos. Didžiuosiuose miestuose šis skaičius kiek mažesnis – vidurkis siekia 48 proc.“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank Life Insurance“ valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius.

 Paklausus, kokius finansinius šaltinius pasitelktų nelaimės atveju, net 34 proc. Lietuvos šeimų teigė, kad turėtų skolintis. 28 proc. parduotų turtą, pavyzdžiui, automobilį, dalį žemės, būsto, akcijas. 

„Mūsų tyrimas dar kartą patvirtino svarbią asmeninių finansų taisyklę – šeimos finansinis saugumas priklauso ne vien nuo gaunamų pajamų dydžio. Remiantis duomenimis, Vilnius finansinės apsaugos rodikliu atsilieka nuo kitų regionų, nors vidutinis darbo užmokestis sostinėje yra sąlyginai didesnis. Tai parodo, kad šeimos finansinį saugumą lemia ne atlyginimo dydis, o gebėjimas sistemingai kaupti finansinį rezervą ir pasirūpinti draudimo apsauga, kuri užtikrintų skubią finansinę pagalbą ištikus nelaimei. Regionuose, kuriuose finansinės apsaugos rodikliai vieni aukščiausių visoje Lietuvoje, fiksuojama daugiausia gyvybes apsidraudusių žmonių“, – pažymi M. Jusius. 

Tyrimas parodė, kad santaupų trūkumas – pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvos šeimos jaučiasi finansiškai neapsaugotos. Šalia taip pat rikiuojasi ir kitos priežastys – nedarbas, mažesnis darbo užmokestis, turto, kurį galima būtų parduoti nelaimės atveju, neturėjimas.   

Tyrimo rezultatai rodo, kad mažesniuose miestuose skolintis būtų priverstos net 44 proc. šeimų. Tuo tarpu didžiuosiuose miestuose skolintųsi 28 proc. šeimų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...