captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar „valstiečių“ planas padidinti pensijas 40 eurų kitais metais – realus?

Finansų ministro kėdę besimatuojantis Seimo rinkimus laimėjusių valstiečių ir žaliųjų atstovas Stasys Jakeliūnas žada nuo kitų metų liepos pirmosios padidinti pensiją kiekvienam vidutiniškai po 40 eurų. Jo kolega Bronis Ropė aiškina, kad tam net nereikės papildomų lėšų. Ar tai yra įmanoma, turint omenyje, kad pensininkų Lietuvoje – beveik 600 tūkst.?
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Net jeigu Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga trūks plyš ir nepultų įgyvendinti partijos rinkiminių pažadų didinti pensijas, kitąmet jos vis tiek augtų. „Sodra“ skaičiuoja, kad vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, kitais metais paaugs 15 eurų iki 281 euro. Tą lems 4 eurais augsianti bazinė pensija, 31 euru kilsiančios draudžiamosios pajamos, taip pat faktas, kad nuo kitų metų pensija bus pririšta prie vidutinio darbo užmokesčio.

Tačiau su „valstiečiais“ į Seimą patekęs buvęs premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas, kuris gali tapti finansų ministru, žada pensijas nuo kitų metų liepos padidinti dar 40 eurų. S. Jakeliūno kolega europarlamentaras Bronis Ropė portalui lrt.lt tikino, kad pensijų didinimui nė nereikėtų papildomų biudžeto išlaidų.

Lietuvoje pensininkų šiuo metu yra beveik 600 tūkst., taigi, norint kiekvienam jų pensiją padidinti 40 eurų, per mėnesį prireiktų 24 mln. eurų papildomų lėšų, per metus – beveik 300 mln. eurų. Iš kur tokie pinigai?

Brangus „Sodros“ skolos aptarnavimas

„Sodros“ skola šiuo metu siekia apie 3,7 mlrd. eurų, kurių apie 400 mln. eurų fondas yra skolingas komerciniams bankams. Todėl natūralu, kad jos aptarnavimas yra brangus – vien šiemet tam prireiks 150 mln. eurų.

„Valstiečiai“ rinkimų programoje žada perkelti „Sodros“ skolą į valstybės biudžetą. Tai reiškia, kad „Sodra“ nebeturėtų mokėti palūkanų Finansų ministerijai, taigi per ketverius metus, kaip matyti iš žemiau pateikiamo infografiko, pavyktų sutaupyti per 400 mln. eurų.

Tai – vienas iš galimų pensijų didinimo finansavimo šaltinių. Seimą šturmuojantys „valstiečiai“ taip pat yra pareiškę, kad neberems privačių pensijų fondų. Nors prieš kelerius metus S. Jakeliūno vadovaujama darbo grupė siūlė atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos, gali būti, kad nukentės ir antros pakopos pensijų fondai.

Nebešelptų pasiturinčiųjų?

S. Jakeliūnas po rinkimų pareiškė, kad būsimojoje vyriausybėje bus grįžta prie dar 2013 metais tuomet veikusios darbo grupės pateiktų mokesčių pasiūlymų, kurie nugulė A.Butkevičiaus stalčiuose.

Tarp jų buvo ir siūlymas atsisakyti galiojančios 15 proc. GPM lengvatos III pensijų pakopos ir kaupiamojo gyvybės draudimo dalyviams. Praėjusiais metais valstybės iždui šios lengvatos iš viso atsiėjo beveik 26 mln. eurų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, vien tik 2015 metais kaupiamajam gyvybės draudimui 195 tūkst. lietuvių atidėjo per 160 mln. eurų. Taigi valstybė jiems turėjo grąžinti per 24 mln. eurų permokų.

Dar kiek daugiau nei 1,6 mln. eurų VMI turėjo grąžinti III pensijų pakopos dalyviams, nors ji populiarumu ir nepasižymi – praėjusiais metais ją turintys deklaravo tik 17,3 tūkst. asmenų, kurie būsimosioms pensijoms atidėjo kiek daugiau nei 11 mln. eurų.

Kaip antradienį 15min teigė šioje grupėje dirbęs ekonomistas ir VU profesorius Romas Lazutka, viena iš tuo metu gimusių idėjų buvo pasiūlymas naikinti GPM lengvatas.

Anot R. Lazutkos, šiomis lengvatomis naudojasi nedidelė ir dažniausiai labiausiai pasiturinti visuomenės dalis, todėl ją finansuoti valstybės biudžeto lėšomis nesąžininga.

„GPM lengvatos reikia atsisakyti. Lietuvoje nedaug dalyvaujančių, tik tie, kam lieka atliekamų pinigų. Jie gali atidėti iki ketvirčio pajamų ir jie tuo daugiau naudojasi. O eiliniams žmonėms nelieka atidėti tiek pinigų trečiai pakopai ir jie nesigaudo, kas tai yra“, – sakė R. Lazutka, pažymėjęs, jog tokia GPM lengvata naudinga tik mažai ir pasiturinčiai visuomenės grupei.

Tačiau LVŽS rinkimų programoje yra aiški nuostata, kad GPM lengvatos įmokoms į kaupiamuosius pensijų fondus bus taikomos ir toliau.

Panašu, kad neturėtų likti GPM lengvatų kitiems „pirkiniams“, tarp jų – ir gyvybės draudimui.

Kur kas realesnis pensijų didinimo šaltinis yra valstybės paramos II pakopos pensijų fondų atsisakymas.

Dabar pravalgys būsimųjų pensininkų pinigus?

„Norime atsisakyti privačių fondų ir nemaitinti jų mokesčių mokėtojų pinigais“, – LRT.lt yra sakęs B. Ropė. Paprašytas patikslinti, ką jis turi galvoje, europarlamentaras 15min tvirtino, kad kalbama ne apie GPM lengvatos III pakopos pensijų fondų dalyviams panaikinimą, bet apie II pakopos pensijų fondus.

„Kitas šaltinis – atsisakyti remti privačius pensijų fondus. Palikti juos savanoriškus – jeigu nori, tegul draudžiasi už savo pinigus. Biudžetui tokio biznio nereikėtų daryti“, – sakė B. Ropė.

LVŽS rinkimų programoje įrašyta, kad antroji ir trečioji pensijų pakopos bus sujungtos ir finansuojamos tik žmonių įmokomis (joms bus taikomas papildomas neapmokestinamų pajamų dydis). O tai reiškia, kad į antros pakopos pensijų fondus nebus pervedami 2 proc. „Sodros“ mokesčio, kaip kad yra dabar. Be to, papildomai į fondus įmokas mokantiems asmenims nebus skiriami dar 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio (2+2+2 formulė).

Iki kol reforma bus įvykdyta, valdantieji „Sodrai“ skirs biudžeto asignavimus, kad pastaroji galėtų mokėti įmokas į antros pakopos pensijų fondus, kaip tai buvo daroma iki 2014 metų. Tai reiškia, kad piniginis paskatinimas iš biudžeto papildomai savo lėšomis prisiduriantiems asmenims bus panaikintas anksčiau nei įvykdyta pati reforma.

„Atiduodam pinigus privatininkams, jie daro biznį, jie gauna pelnus, jie gauna dividendus, taip toliau, kokia valstybei iš to nauda“, – sakė B. Ropė.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close