captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertai: valstybinės vaistinės vaistų kainų nesumažintų

Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) vadovų viešai skleidžiama idėja steigti valstybinį vaistinių tinklą neduos laukiamo rezultato ir nesumažins dabar privačiose vaistinėse parduodamų vaistų kainų, mano analitikai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Jų teigimu, valstybė neturėtų kištis į jau ir taip konkurencingą mažmeninę vaistų prekybos rinką, o tai darydama, padarytų daugiau žalos.

Advokatas: Tikslų reikėtų siekti per reguliavimą

Advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Daivis Švirinas teigė, kad valstybės vaidmuo visuomet turėtų apsiriboti reguliavimu, kuris padėtų pasiekti norimų tikslų.

„Aš visuomet laikausi pozicijos, kad valstybės vaidmuo versle turėtų būti susijęs daugiau su reguliavimui, kiek to reikia verslui ir viešajam interesui, kad nebūtų, jog valstybė pradeda naujus verslus ar plėtoja esamus. Praktika rodo, kad valstybės kontroliuojami verslai ne visai būna efektyvūs, kadangi tiems verslams įtakos turi politinė situacija, rinkimai, valdžios pasikeitimai ir tam tikri sprendimai kartais priiminėjami politiniu lygmeniu, o ne remiantis verslo logika, ir tai nėra sveikintinas dalykas“, – BNS sakė D. Švirinas.

Anot jo, valstybinis vaistinių tinklas nėra būtinas, siekiant sumažinti vaistų kainas, – šį tikslą galima pasiekti per reguliavimą ir efektyvią jo priežiūrą.

„Kaip bebūtų, vaistinių veikimo būdas internetu būtų gana apsunkintas, kadangi reikalinga vaistininko konsultacija, ypatingai dėl receptinių vaistų. Tad internetinės prekybos plėtra, matyt, negali būti labai greita ir efektyvi. Reiškia, kad lieka fizinių vaistinių tinklas, o įsivaizduokime, ką tai reiškia – sukurti vaistinių tinklą“, – teigė teisininkas.

Advokato teigimu, kuriant valstybinį vaistinių tinklą, taip pat reikėtų įvertinti ir galimus valstybės pagalbos aspektus.

„Reikia turėti omenyje, kad tie norai ir užmojai turi neprieštarauti bendriems principams, valstybės pagalbos taisyklių negalima pažeisti, nes vėliau Lietuvai tos pasekmės gali būti skaudžios, bent jau kol esame Europos Sąjungoje. Visuomet, kai valstybė nusprendžia investuoti, turi būti atliekamas privataus investuotojo testas, ar privatus investuotojas investuotų atitinkamomis sąlygomis. Mano supratimu, kai šiandien konkurencija tarp vaistinių yra labai arši, tai nuo nulio padaryti tinklą, kuris veiktų efektyviai, nenuostolingai, turiu labai rimų abejonių“, – kalbėjo D.Švirinas.

Konkurencijos tarybos atstovė: kainas mažintų pakeista tvarka

Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė taip pat mano, kad efektyvią konkurenciją, galinčią mažinti vaistų kainas, užtikrintų tinkamas valstybės reguliavimas, o ne valstybinis vaistų tinklas.

„Bet kokioje pažangioje rinkos ekonomikoje kainas gali mažinti tik konkurencija ir veiksminga konkurencija yra esminis rinkos mechanizmas, kuris skatina įmones varžytis dėl vartotojų, siūlant jiems prekes ar paslaugas palankiausiomis sąlygomis, skatina efektyvumą, inovacijas, užtikrina valstybės ekonomikos augimą“, – BNS sakė J. Šovienė.

Anot jos, konkurencijai gali trukdyti rinkos dalyvių veiksmai: karteliniai susitarimai, neleistini susijungimai ar piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, tačiau praktika rodo, kad konkurenciją dažniausiai riboja valdžios veiksmai, protekcionistinis, perteklinis ar diskriminacinis reguliavimas, neteisėta valstybės pagalba.

„Jeigu iš tiesų norime sumažinti vaistų kainas ir kad pacientai sutaupytų, kad sutaupytų Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF), tai peržiūrėkime tvarką, keiskime kompensuojamųjų vaistų kainyną, sąlygas, skatinkime, kad į kainyną patektų kuo daugiau analogiško poveikio vaistų, kad jie galėtų konkuruoti kainomis dėl išlikimo kainyne, keiskime pačią bazinės kainos skaičiavimo tvarką, informuokime pacientus, kad jie turi galimybę nusipirkti pigesnius vaistus, nes dabar jie nežino apie tą galimybę“, – kalbėjo Konkurencijos tarybos atstovė.

Taryba šią vasarą pateikė preliminarias kompensuojamųjų vaistų rinkos tyrimo išvadas – jose nurodoma, kad problema slypi Vyriausybės patvirtintoje vaistų kompensavimo tvarkoje, nes analogiško poveikio ir kokybės, bet pigesnių vaistų pateikimas į šių vaistų rinką yra ribotas. Tarybos ekspertų manymu, dėl to, tikėtina, pacientai už vaistus moka brangiau, o PSDF lėšos yra naudojamos neefektyviai.

Taryba rugpjūtį taip pat pradėjo tyrimą dėl nuo šių metų įsigaliojusio sveikatos apsaugos ministro įsakymo, kuriuo ribojamas minimalus vaistinių plotas. Ministerija nustatė, kad nuo šių metų sausio bendras vaistinės mieste patalpų plotas turi būti bent 60 kv. metrų, o labdaros vaistinės – 30 kv. metrų.

Ž. Mauricas: problemos slypi kitur

Banko „Nordea“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad mažmeninė vaistų prekyba yra tik dalis giluminės sveikatos sistemos problemos.

„Manyčiau, kad mažmeniniame lygyje Lietuvoje vaistinių tinkle konkurencija yra labai didelė, vaistinių yra daug ir jos, matydamos augančią konkurenciją, ieško būdų papildomai gauti pajamų, plečia savo asortimentą. Kalbant apie tokią idėją, problema, matyt, slypi ne galutiniame mažmeninės prekybos sektoriuje, bet gilesniuose sluoksniuose – galbūt tai yra didmeninė prekyba, galbūt logistikos sistema, o gal tai susiję su pačia sveikatos apsaugos sistema ir šeimos gydytojų paskata, siūlant vieną ar kitą produktą“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Jo teigimu, dėl ilgą laiką nesprendžiamų sveikatos apsaugos problemų vaistų gamintojai ir platintojai turi didelę įtaką.

„Mažmeninė vaistų prekyba yra tik viena iš visos sveikatos apsaugos sistemos problemos dedamųjų. Yra viešieji pirkimai, kur perkama tikrai brangi įranga, dažnai būna gerokai didesnė kaina, nei rinkos kaina, ta įranga nėra pilnai išnaudojama. Sveikatos apsaugos sistemos prioritetai ir paskatos yra neteisingai sudėliotos. Mažas darbo užmokestis, nepakankamas finansavimas ir dėl to jaučiama ganėtinai nemaža vaistų gamintojų ir platintojų įtaka“, – kalbėjo „Nordea“ ekonomistas.

Ž. Maurico manymu, mažai tikėtina, jog valstybinio vaistinių tinklo idėja bus įgyvendinama, o jei vis dėlto bus nuspręsta tai daryti, tai bus nuostolingas projektas.

Vaistinės konkuruoja kainomis

Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Elena Kvedarienė sako, kad šalyje veikiančios privačios vaistinės konkuruoja kainomis, kurios neretai yra mažesnės nei valstybės nustatytos ribos.

„Lietuvoje tarp vaistinių yra labai didelė konkurencija ir vaistų kainos yra reguliuojamos, kompensuojamiems ir nekompensuojamiems vaistams nustatomos ribos, kurias vaistinės gali tik mažinti. Dėl didelės konkurencijos tikrai vaistų kainos vaistinėse yra daug mažesnės nei nustatytos ribos“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė E. Kvedarienė.

Jos teigimu, vaistų kainos struktūroje didžiausią dalį (iki 80 proc.) sudaro gamintojo kaina.

„Faktinis vaistinės antkainis kompensuojamiems vaistams yra apie 5 proc., nekompensuojamiems vaistams – apie 20 procentų. Didelę vaistų kainos dalį sudaro PVM, kuris nekompensuojamiems vaistams yra 21 proc. ir yra vienas didžiausių ES. Lenkijoje PVM mokestis vaistams yra 8 proc. Estijoje – 9 proc., Latvijoje – 12 procentų. Vaistų kainas galima būtų sumažinti, sumažinus pridėtinės vertės mokestį“, – kalbėjo E. Kvedarienė.

R. Karbauskis siūlo perimti Lenkijos pavyzdį

Valstybinio vaistinių tinklo sukūrimo idėją iškėlęs LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis mano, kad vaistų kainas galima būtų sumažinti, pasitelkus Lenkijos pavyzdį, kur bažnyčia kartu su nevyriausybine organizacija „Caritas“ įsteigė vaistinių tinklą ir tai, anot jo, lėmė smukusias vaistų kainas.

„Kai šnekame apie vaistus, tai yra viešas interesas, tai labiausiai socialiai pažeidžiami žmonės. Mes šnekame apie mažas pensijas, keliskart didesnes vaistų kainas nei Lenkijoje, tai tokia situacija yra visai nenormali“, – LRT televizijai praėjusią savaitę kalbėjo R. Karbauskis.

Valstybė šiuo metu valdo vienintelį Universiteto vaistinės tinklą, turintį 6 vaistines Vilniuje. Didžiausi vaistinių tinklai Lietuvoje yra „Eurovaistinė“, „Gintarinė vaistinė“, „Camelia“, „Benu vaistinė“ ir „Litfarma“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close