captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentė: Lietuva kuria daugiausia problemų „Rail Baltica“ įgyvendinimui

Lietuva kuria daugiausia problemų, įgyvendinant bendrą Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“, sako šalies prezidentė.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Iš tiesų atsakomybė pirmiausia Lietuvos, nes tai yra bendras strateginis projektas, kurį finansavo Europos Sąjunga, ir čia Lietuva atrodo prasčiausiai, mes daugiausiai darome projekto įgyvendinimui problemų. Kaip jau ir anksčiau esu minėjusi, tai didele dalimi priklauso ir to priežastis yra mūsų taip vadinama valstybė valstybėje „Lietuvos geležinkeliai“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su Estijos prezidente Vilniuje sakė Dalia Grybauskaitė.

„Lietuvos geležinkeliai“ paskutiniai pasirašė „Rail Baltica“ projekto viešųjų pirkimų sutartį dėl ko sulaukė Europos Komisijos kritikos. Prezidentė išreiškė viltį, kad naujoji vyriausybė imsis atsakomybės dėl „Lietuvos geležinkelių“ ir neleis jiems diktuoti „Rail Baltica“ projekto sąlygų.

„Aš labai tikiuosi, kad naujoji vyriausybė vis tik tai – jau dabar neturime kitos išeities, nes esame ir prispausti tiek iš išorės, tiek ir kritikos, tiek ir sankcijų rizikos – kad naujoji vyriausybė sugebės prisiimti atsakomybę, nes „Lietuvos geležinkeliai“ yra valstybinė įmonė. Mūsų Lietuvos įsipareigojimai buvo padaryti vyriausybių ankstesnių ir tai tęstinis įsipareigojimas elgtis atsakingai. Ir panaudoti europines lėšas mūsų infrastruktūros gerinimui, ir ne atskirai įmonei užsakinėti muziką ir diktuoti valstybei, kaip ji turi elgtis. Būtent dabar mes matome, kad „Lietuvos geležinkeliai“ diktuoja vienai ar kitai vyriausybei ir sabotuoja realiai šio projekto greitį ir įgyvendinimą“, – teigė D. Grybauskaitė.

Naujoji Estijos vadovė Kersti Kaljulaid spaudos konferencijoje paklausta, ar Lietuva daro žalą projektui, teigė, kad nepaisant nerimo Lietuvoje, jis turi būti užbaigtas.

„Europos Sąjunga investuoja į transeuropinius transporto koridorius ir tai yra milžiniška galimybė mums tapti to dalimi. Tai aplinkai draugiška, tai saugi ir patikima jungtis su Vidurio Europa. Niekada to nepamirškite, kad ir kokius mažus nuogąstavimus turėtumėte dėl to, kas gaus teisę ką nors daryti. Tai nesvarbu, svarbu yra, kad mes užbaigtume šį transporto koridorių“, – teigė K. Kaljulaid.

Europos Komisija buvo suabejojusi, ar Lietuvai galima skirti paramą „Rail Baltica“ statyboms, kadangi „Lietuvos geležinkeliai“ delsė pasirašyti sutartį. Tačiau antradienį susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas BNS teigė, kad „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašius „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutartį, Lietuvai nebegresia netekti europinės paramos – sutartis dėl 191 mln. eurų paramos turėtų būti pasirašyta lapkričio pabaigoje.

Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinio direktoratas bendrai Baltijos šalių įmonei „RB Rail“ spalio pradžioje pranešė, kad bus pradedamos procedūros, stabdant projekto finansavimą Lietuvai, kuri vienintelė iš trijų Baltijos valstybių nepasirašė sutarties dėl viešųjų pirkimų tvarkos. Tos pačios dienos vakarą „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka pasirašė sutartį.

Projektui, kurio vertė sieks apie 5 mlrd. eurų, ES 2014–2020 metais gali skirti iki 85 proc. lėšų. „Rail Baltica“ darbams Lietuvoje Europos Komisija pernai jau skyrė 106 mln. eurų, šiemet – dar beveik 191 mln. eurų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close