captcha

Jūsų klausimas priimtas

Briuselyje ruošiamas susitarimas su „Gazprom“, kuris nepatiks Lietuvai

Briuselis neilgai trukus gali pasirašyti su Rusijos gamtinių dujų milžine „Gazprom“ susitarimo projektą, kuris užbaigs penkerių metų trukmės antimonopolinį patikrinimą dėl per didelių kainų nustatymo. Ši žinia gali sulaukti nepalankaus įvertinimo iš Rytų Europos valstybių, pykstančių dėl galimybės „Gazprom“ išsisukti nuo baudos.
Scanpix/Reuters nuotr.
Scanpix/Reuters nuotr.

Nors Europos Komisija (EK) ir „Gazprom“ sutarė dėl techninių susitarimo, ženklinsiančio patikrinimo pabaigą, detalių, situaciją pastebimai apsunkina politiniai nesutarimai ir dėl situacijos Sirijoje ir Ukrainoje labai prastėjantys Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykiai, praneša „Financial Times“.

ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestager ir „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas turėtų susitikti dar šią savaitę ir galimai sutarti dėl projekto sąlygų arba duoti ženklą, kad yra arti šio sutarimo.

„Tai galėtų tapti bent jau pabaigos pradžia“, - patikino su situacija susipažinęs asmuo.

Vis tik kitas asmuo įspėjo, kad politinis, kalbant tiksliau, – Kremliaus kišimasis gali deryboms pakenkti.

Šiame susitarime turėtų būti nurodyta, kad valstybės kontroliuojama dujų milžinė „Gazprom“ privaloma tvarka įsipareigoja koreguoti taikomas verslo praktikas, bet finansinių nuobaudų, tikėtina, ji išvengs.

Iš esmės, remiantis dviejų asmenų pateiktais komentarais dėl susiklosčiusios situacijos, susitarimo projekte palyginti nedaug dėmesio skiriama jautriausiam ir komercine prasme svarbiausiam klausimui – „Gazprom“, kaip įtariama, vykdytam piktnaudžiavimui dominuojančia savo pozicija per ilgalaikius kontraktus, kuriuose dujų kaina susieta su naftos kainomis.

Jei sutarimas būtų pasiektas, dokumento projekto lauktų potencialiai sudėtingas „rinkos testas“, suteikiantis kritikams progą įvertinti susitarimo sąlygas prieš EK priimant galutinį sprendimą.

„Gazprom“ atvejis kelia pasipiktinimą sovietinę praeitį turinčioms ES šalims narėms, situaciją vertinančioms kaip testą, parodysiantį, ar galingoji ES antimonopolinė sistema sugebės apsaugoti jų interesus nuo Rusijos monopolininkės.

Itin daug kritikos žeria Lenkija ir Lietuva, kaltinančios Rusiją naudojant gamtines dujas kaip politinį įrankį, ir liejančios pyktį dėl Briuselio nesugebėjimo išspręsti nesąžiningų kainų problemos.

Labiausiai akis bado tai, kad Lenkijai tenka už dujas mokėti daugiau nei Vokietijai, nors lenkai yra arčiau tiekėjo nei vokiečiai.

„Jei baudos nebus, politine prasme tai bus labai blogas signalas“, - neabejojo šiuo klausimu su Briuseliu bendradarbiaujantis ES šalies narės ambasadorius.

„Mes to tikėjomės, bet net jei įmonė sutiks keisti elgesį, kodėl ji neturėtų sumokėti už teisinį pažeidimą?“ – stebėjosi diplomatas.

2011 m. pradėtas didžiausio masto EK istorijoje patikrinimų maratonas, galiausiai virtęs trimis pagrindiniais kaltinimais: kontraktų sąlygos, užkertančios kelią tarpvalstybinei prekybai dujomis, dujų tiekimo susiejimas su dujotiekių investicijomis ir nesąžiningas dujų kainos nustatymas Bulgarijai, Estijai, Latvijai, Lietuvai ir Lenkijai.

Be didesnių sunkumų sutarta dėl dviejų pirmųjų problemų, didžiąja dalimi išsprendžiamų keičiant sutarties sąlygas, o štai kainų klausimas nepasirodė lengvai išsprendžiamas.

Svarbus vaidmuo teko smukusioms naftos kainoms, smogusioms prieš pat EK praėjusiais metais „Gazprom“ pateikiant kaltinimus.

Rengiamame susitarime planuojama numatyti galimybę klientams nesutikti su „Gazprom“ numatytomis kainomis, jei tik jos atrodo jiems nesąžiningos, o viena iš galimybių ginčytis dėl kainų – kreiptis į arbitražą.

Nors šio susitarimo detalės dar nėra iki galo žinomos, kritikai tikina neįžvelgiantys esminio pagerėjimo, lyginant su dabartine situacija.

Nuo 2011 m. tokie „Gazprom“ klientai kaip RWE, „Eni“ ir kt. skirtingose jurisdikcijose jau kreipėsi į arbitražo teismus dėl jiems nustatytų kainų.

Šie arbitražo atvejai ir auganti konkurencija Europos gamtinių dujų rinkoje verčia „Gazprom“ koreguoti ilgalaikius su naftos kaina susietus kontraktus, kad šie kuo labiau priartėtų prie kainos, nustatomos pagal dujoms taikomą Nymex Henry Hub indeksą.

Tiesa, EK iš karto mėgino spausti „Gazprom“, kad ši visiškai atsisakytų su nafta susietų dujų kainų nustatymo, o rusų dujų milžinė savo ruožtu tam aršiai priešinasi.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close