captcha

Jūsų klausimas priimtas

Užsitęsusi žiema iš bedarbių atėmė įsidarbinimo galimybę

Lietuvos niekaip nepaliekanti žiema skaudžiai gyventojams kirs ne tik didelėmis šildymo sąskaitomis, bet ir padidėjusiomis išlaidomis kitose srityse.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Lietuvos niekaip nepaliekanti žiema skaudžiai gyventojams kirs ne tik didelėmis šildymo sąskaitomis, bet ir padidėjusiomis išlaidomis kitose srityse.

Šaltis slopina gyventojų perkamąją galią, nuo ko kenčia prekybininkai, taip pat minusinė temperatūra augina žemės ūkio produkcijos kainas. Kartu naktimis žemiau nulio nusileidęs termometro stulpelis neleidžia laiku pradėti sezoninių darbų, kurie yra vienintelis išsigelbėjimas kai kuriems bedarbiams.

Lietuvos darbo birža informuoja, kad kovo mėnesį buvo registruota beveik 22 tūkst. laisvų darbo vietų. Iš jų – 3,2 tūkst. terminuotam darbui, kurį galima susieti su sezoniniu darbu, kuris suaktyvėja pavasarį.

Mažiau sezoninio darbo pasiūlymų

Palyginus su vasariu darbo jėgos poreikis išaugo 12 proc., o terminuotam darbui 13,4 proc. Tačiau dar pernai metų kovo mėnesį terminuoto darbo vietų buvo registruota 45,4 proc. daugiau nei 2012 m. vasarį.

„Užsitęsę žiemiški orai lėmė, kad darbo pasiūlymų skaičiaus augimas nebuvo toks ryškus kaip ankstesniais metais“, – teigė Lietuvos darbo biržos komunikacijos skyriaus specialistė Milda Jankauskienė.

Pastebima, kad šių metų kovą darbo pasiūlymų terminuotam darbui registruota beveik 18 proc. mažiau nei prieš metus. Taip pat mažiau nei pernai registruota laisvų darbo vietų terminuotam darbui labiausiai nuo sezono priklausančiuose ūkio sektoriuose: žemės ūkyje (46 proc.), statybose (apie 35 proc.). Mažesnis terminuotų darbo pasiūlymų skaičius ir prekyboje – 31,5 proc.

Brangiau kainuoja užauginti daržoves

Nuolatinį darbą turintys gyventojai galėtų užsimerkti prieš darbo biržos statistinius duomenis, tačiau ir jiems ilgesnė žiema gali smogti per kišenę – ir ne tik šildymo sąskaitomis.

Lietuvos šiltnamių asociacijos pirmininkas Antanas Šležas pripažino, kad jo atstovaujami verslininkai tikrai šiuo metu nedžiūgauja.

„Natūralu, kad užsitęsusi žiema, šaltas oras brangina mūsų produkciją“, – sakė jis.

„Šiandien teko kalbėti su vienu gėlininku. Jis sakė, kad jei per dvi savaites sniegas nenutirps, jis turės išmesti gėlių daigus ir sodinukus. Jie peraugs, nebus laiku pasodinti. Taigi net gėlininkai nukentės, jei saulė pakankamai greitai nepradės šildyti“, – tęsė pašnekovas.

Daugiau už produkciją teks susimokėti ir daržoves šiltnamiuose auginantiems verslininkams.

„Šiltnamiai juk šildomi. Jei už lango būtų 10 laipsnių šiluma, viskas būtų kitaip. O dabar minusas. Reikia pakelti temperatūrą šiltnamiuose. Visa tai didina produkcijos kainą. Tačiau kyla ir kitas klausimas, ar pavyks tą produkciją realizuoti brangiau? Viską apspręs rinka“, – kalbėjo A. Šležas.

Ūkininkai nerimauja, bet pasiruošę

Nerimastingai pro langus į sniego pusnis žiūri ir ūkininkai. Praėjusiais metai nukultas rekordinis grūdų derlius šiemet gali būti skurdesnis.

DELFI kalbintas Anykščių rajone ūkininkaujantis Romualdas Kubaitis teigė, kad didžiausią rūpestį kelia ne nepradėti žemės ūkio darbai, o kas išaiškės atšilus orams.

„Kad laiku nepradėjome darbų, tai dar nėra tragedija. Ūkininkauju jau 20 metų ir pats atsimenu, kai į laukus išvažiuodavome balandžio 20 d. Atšilimas buvo viską iškraipęs. Gal dabar ateina kitas ciklas“, – svarstė pašnekovas.

„Didesnė tragedija, kad mėnesį laiko nebuvo sniego pietų, centrinėje ir vakarų Lietuvoje, o turėjome dideles šalnas. Tikėtina, kad žieminis rapsas mirė, o žieminiai kviečiai ir rugiai... Dėl jų dabar dar negalime nieko pasakyti. Bus aišku po poros savaičių, kai įšalas pasitrauks“, – pasakojo ūkininkas.

Visgi R. Kubaitis patikino, kad net šiemet nesulaukus didelio grūdų derliaus, gyventojams miltai ir miltiniai produktai neturėtų labai pabrangti. Viską nulems ne vietinės, o pasaulinės grūdų kainos.

„Pasaulinė grūdų kaina taip atpigo, kad jau net žagsėti pradėjome. Jei kas nepardavė sausį, gruodį ir lapkritį, jau dabar nuostolius patyrė. Bendra tendencija yra tokia, kad Lietuvos 3-4 mln. tonų grūdų yra kapeikos palyginus su pasauline rinka. O vietinė rinka čia nieko nelemia. Pamatysime, kiek Kanada, Australija prikuls, tada ir bus galima kalbėti apie kainas“, – paaiškino ūkininkas.

Visgi, pasak pašnekovo, ūkininkai yra pasiruošę blogiausiai žiniai atšilus orams. Jei žieminiai kviečiai bus įšalę, jie yra pasimokę iš ankstesnių šaltų žiemų ir yra pasiruošę užsėti vasarinėmis kultūromis.

Atsilieps ir mažmeninei prekybai bei kavinėms

Sezoniškumu pasižymi ne tik darbo rinka ar žemės ūkio sektorius. Nuo oro sąlygų priklauso ir tai, kiek laiko žmonės praleidžia kavinėse, kiek išgeria alaus ar kokius drabužius ir avalynę šluoja iš parduotuvių.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad kol kas sunku įvertinti, kokią įtaką šalies ekonomikai ar verslui gali padaryti užsitęsusi žiema, tačiau poveikis šioks toks turėtų būti.

„Labai sunku kol kas įvertinti, kokį poveikį šių metų derliui turės užsitęsusi žiema. Jei ji turės įtakos, galime matyti daug prastesnį derlių nei pernai. Tuomet visų pirma poveikis būtų eksportui. Pernai metų įspūdingas eksporto rezultatas didžiąja dalimi buvo pasiektas dėl žemės ūkio sektoriaus rezultatų, dėl rekordinio grūdų derliaus. Aišku, mes matėme ir labai sėkmingai konkuruojančias pramonės įmones, kurios didino eksportą, bet turbūt nebūtume pasiekę subalansuotos užsienio prekybos, jei grūdų derlius nebūtų sumušęs visų laikų rekordo. Tai vienas iš iššūkių šiems metams. Jei derlius bus prastesnis, tai užsienio prekybos balansas bus prastesnis“, – komentavo ekonomistas.

Tačiau kalbėdamas apie kainų augimą N. Mačiulis teigė, kad žiema infliacijos neturėtų paveikti.

„Net jei ir bus prastas derlius. Visgi žemės ūkio produkcija laisvai keliauja tarp valstybių ir vien tai, kad pernai buvo rekordinis grūdų derlius, dėl to grūdai Lietuvoje neatpigo. Nes jų kaina, priklauso nuo pasaulinio derliaus ir pasaulinių atsargų. Kaip ir esant geram derliui, kainos gali nekristi, taip ir esant prastam derliui, jos priklausys nuo to, kaip šiemet pasiūla atrodys didžiosiose eksportuotojose“, – ūkininko išsakytai minčiai pritarė „Swedbank“ atstovas.

Žinoma, ekonomistas ilgos žiemos įtaką išlaidoms mato ne tik žemės ūkyje. Jis pabrėžia, kad gyventojams teks ilgiau ir daugiau mokėti už šildymą, kas atima nemažą dalį daugelio gyventojų pajamų.

„Kovas paprastai yra tas mėnuo, kai gyventojai patiria mažesnes išlaidas ir dėl to balandžio, gegužės mėnesį sparčiau auga mažmeninė prekyba. Tai dabar tikėtina, kad balandį žmonės dar gaus dideles sąskaitas už kovo mėnesį ir tai atitinkamai slopins gyventojų perkamąją galią“, – svarstė pašnekovas.

„Kaip pavasaris vėluoja į Lietuvą, taip jis vėluos ir į mažmeninę prekybą. Didesnės vidinės paklausos reikės palaukti šiek tiek ilgiau“, – numatė N. Mačiulis.

Netiesioginį užsitęsusių šaltų orų poveikį patirt turėtų ir restoranai, kavinės, barai: „Gyventojai išeina rečiau iš namų, esant šaltam ir drėgnam orui, dažniau lieka namie, taip aktyviai nesinaudoja maitinimo įstaigomis“.

Prekybininkams sezoniškumas itin svarbus

Su dideliu nerimu pavasario laukia ir drabužių bei avalynės pardavėjai. Jie pavasariui ir vasarai pasiruošę jau seniai, tačiau gyventojai neskuba apsirūpinti naujų kolekcijų apranga, kol lauke vis dar drebia sniegu.

„Vienareikšmiškai galima sakyti, kad sezoniškumas įtakos prekybai turi. Visų pirma ne tiek dėl išlaidų pasiskirstymo namų ūkiuose dėl komunalinių išlaidų, bet yra pasiskirstymas kiekvienu sezonu ir tarp prekių. Kalbant apie drabužius, pardavėjams sezoniškumas – labai svarbu. Pasikeitę orai didina atitinkamų prekių pardavimus. Naujų kolekcijų greitesnį išpirkimą“, – kalbėjo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas.

Pasak jo, šiuo metu kai kurie prekybos sektoriai tikrai nedžiūgauja (aprangos, avalynės), tačiau kartu pašnekovas įžvelgė ir gerąją pusę užsilaikiusių šalčių: „Tie, kurie turi likučių nuo žiemos, gali išsiparduoti. Todėl vienareikšmiškai sakyti, kad ilga žiema yra blogai ir vartojimo nedidina, negalima“.

„Tas dalykas, kad gyventojai išleidžia daugiau šildymui, prekybininkams nėra paranku. Bet jie moka greitai prisitaikyti prie naujų sąlygų“, – patikino L. Vilimas.


Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...