captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pensijų skirtumai Baltijos šalyse bado akis

Lietuvoje senatvės pensijos yra mažiausios Baltijos valstybėse. Tačiau, kitaip nei kaimynystėje ir daugelyje kitų ES šalių, pas mus jos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Be to, Lietuvoje galima gauti kelias pensijas vienu metu. Kodėl?
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Vidutinės senatvės pensijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra atitinkamai 255 Eur, 295 Eur ir 381 Eur. Latvijos Socialinio draudimo agentūros Pensijų skyriaus vadovė Baiba Felsberga paaiškino, kad šioje šalyje pensijos apmokestinamos 23 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Jis taikomas tai daliai, kuri viršija 235 Eur sumą. Pavyzdžiui, jeigu latviui pensininkui priskaičiuota 300 Eur pensija, jam faktiškai bus sumokėta 14,95 Eur mažiau (300 – (300 – 235) x 23 proc. = 285,05 Eur).

Estijos Socialinio draudimo valdybos komunikacijos vadovė Kaili Uusmaa informavo, kad šioje šalyje pensijoms taikomas 20 proc. gyventojų pajamų mokestis. Maksimali suma, kuriai jis netaikomas, yra 395 Eur. Taigi jei estui bus priskaičiuota, pvz., 500 Eur pensija, jam faktiškai bus išmokėta 21 Eur mažiau. (500 – (500 – 395) x 20 proc. = 479 Eur). Latvijoje GPM nuo gaunamos pensijos moka beveik 208 tūkst. asmenų, o Estijoje – 152 tūkst. Lietuvoje senatvės pensijos neapmokestinamos.

Be to, Lietuvoje kai kurios gyventojų grupės gali gauti kelias pensijas. Pvz., senatvės ir valstybinę teisėjo pensiją arba senatvės kartu su pareigūnų ir karių pensija. Pastarosios rūšies pensija šiuo metu mokama beveik 20 tūkst. asmenų, o vidutinis jos dydis yra beveik 270 Eur. Teisėjų valstybines pensijas gauna 170 asmenų, vidutinis jos dydis – per 907 Eur.

DELFI paklausė už mokesčių politiką atsakingos Finansų ministerijos, kodėl pensijoms Lietuvoje netaikomas gyventojų pajamų mokestis. Jos specialistų komentaras buvo toks: „Gyventojų pajamų mokesčio požiūriu, Lietuvoje pensijos taip pat laikomos gyventojų pajamomis, tačiau jos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Finansų ministerija nėra siūliusi apmokestinti pensijas GPM, nes, įvertinus esamą pensijų dydį Lietuvoje, manytina, kad tokiam siūlymui kol kas netinkamas laikas“.

Kiekvienos valstybės pasirinkimas

Vilniaus universiteto mokslininkė, advokatė Vida Petrylaitė paaiškino, kad ES kiekvienai valstybei paliekama teisė savarankiškai sutvarkyti pensijų sistemą. Kokių nors reikalavimų jai nenumato ir tarptautiniai teisės aktai.

„Pati ES neturi priėmusi visoms valstybėms privalomų standartų, koks, pvz., turėtų būti draudimo stažas pensijai gauti, į kokias pajamas atsižvelgti jas apskaičiuojant, galų gale koks turėtų būti pensinis amžius. Dėl to kiekviena valstybė pradėjusi kurti teisinę sistemą pasirenka savo pensijų sistemą. Nors Lietuva, Latvija ir Estija turi bendrą praeitį ir tarybinių metų sistemų patirtį, jos pasirinko skirtingus skaičiavimo variantus. Pensijų dydžiai galbūt priklauso ir nuo bendros ekonominės padėties valstybėje. Jei Estija ir dabar jau Latvija lenkia Lietuvą daugeliu ekonominių rodiklių, jose ir pensijų finansavimas geresnis“, – svarstė teisininkė.

Ji pripažino, kad teisine prasme, pvz., pagal Civilinio proceso kodeksą, kuriame kalbama apie antstolių vykdomą skolų išieškojimą, pensijos prilyginamos darbo užmokesčiui ir nuo jų gali būti išieškoma skola tokiomis pačiomis taisyklėmis. Taigi, teoriškai pensijos gali būti laikomos kaip kompensacija praradus darbo užmokestį.

„Daugelyje valstybių iš tikrųjų senatvės pensijos yra apmokestinamos arba gyventojų pajamų mokesčiu, arba gali būti sveikatos draudimo įmokomis, kurios skiriamos kaip atskiras mokestis. Šiuo požiūriu Lietuva gali priimti bet kokį sprendimą. Galbūt apmokestinimas nesvarstomas dėl žemo pensijų lygio, nes jas apmokestinus šios gyventojų pajamos dar sumažėtų“, – komentavo advokatė.

Be kita ko, ji atkreipė dėmesį, kad dabar visi pensijų gavėjai valstybės lėšomis draudžiami sveikatos draudimu. „Taigi galime sakyti, kad mūsų pensijų perkamoji galia padidinama, nes prie jos prisideda tai, ko pensininkams nereikia tiesiogiai mokėti. Jeigu nuo pensijos nuskaičiuotume dar 9 proc. sveikatos draudimui, jų perkamoji galia dar labiau sumažėtų“, – svarstė teisininkė. Paklausta, ar būtų tikslinga GPM taikyti kelias pensijas gaunantiems asmenims, ji teigė, kad toks sprendimas galimas: „Galėtume kalbėti ne apie gaunamų pensijų skaičių (per įvairias pensijų sistemas dabar galima gauti ir dvi, ir tris pensijas viena jų būtų socialinio draudimo kitos iš valstybinių pensijų sąrašo), bet galbūt apie bendrą jų sumą.

Pvz., galima būtų nustatyti, kad neapmokestinama tam tikra suma, o ją viršijanti dalis, pavyzdžiui, viršijanti pusantro vidutinio atlyginimo – apmokestinama. Tai būtų panaši analogija kaip su apmokestinamomis pajamomis. Apskritai ta valstybinių pensijų sistema šiek tiek iškreipia bendrą pensijų sistemą, nes kai kurie asmenys gali gauti dvi tris pensijas. Bet mūsų įstatymai jas numato ir per tam tikrą laiką susiformuoja teisėti gyventojų lūkesčiai“.

Skirtumas tarp santaupų ar pajamų

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis išskiria kelias priežastis, dėl ko Lietuvoje senatvės pensijos yra palyginti mažesnės nei kaimyninėse šalyse.

„Lietuva jau daug metų turi rimtų problemų šioje ir kitose srityje – valstybės funkcijų, kurios būtų finansuojamos surenkamais mokesčiais, apsižiota daug, bet finansavimas joms – neadekvatus“, – sakė jis.

Ekonomisto teigimu, dėl didelės šešėlinės ekonomikos, daugelio mokestinių lengvatų ir išlygų Lietuvoje surenkama palyginti nedaug mokesčių ir jų neužtenka didesnėms pensijoms ir kitoms išlaidoms. „Iki šiol politikai geriausiu atveju tik konstatuodavo, kad mokesčių įplaukų ir BVP santykis yra mažas. Užsienyje jie tuo giriasi, atseit, pas mus maži mokesčiai, atvažiuokite ir investuokite. O čia, viduje guodžiasi, kad „valstybės finansinės galimybės menkos“, todėl nieko negalima padaryti, žmonės tegul kapstosi patys“, – svarstė R. Kuodis.

Kita vertus, jo įsitikinimu, būtų kur kas daugiau paskatų mokėti „Sodros“ įmokas, jeigu šios būtų apskaitomos kaip gyventojų pinigai asmeninėje sąskaitoje. Kitaip tariant, šios įmokos turėtų būti ne mokesčiu, o labiau taupymo instrumentu. Tada ir pensijas būtų galima mokėti daugiau atsižvelgiant į faktinį kiekvieno įnašą. „Senatvės pensijos nelaikytinos gyventojų pajamomis. Tai yra jų sukauptos santaupos. Dėl to pensijos neturėtų būti apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu“, – įsitikinęs ekonomistas.

Jo teigimu, nė vienam gyventojui neturėtų būti mokamos dvi pensijos – pvz., senatvės pensija ir kartu teisėjo arba pareigūno pensija. Turėtų būti viena pensija visiems, kuri priklausytų ne nuo profesijos, o per visą gyvenimą sumokėtų įmokų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...