captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Grybauskaitė: „Nord Stream 2“ – Europos energetikos politikos „šrioderizacija“

Prezidentė Dalia Grybauskaitė per viešnagę Suomijoje griežtai sukritikavo Rusijos ir Vokietijos „Nord Stream“ antrojo dujotiekio projektą, kuris, anot jos, didina dalies šalių priklausomybę nuo dujų tiekimo iš Rusijos, pasidalijimą tarp šalių narių ir Ukrainos izoliaciją. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Nord Stream I“ ir „Nord Stream II“ mums yra geopolitiniai projektai, jie nėra tik grynai komerciniai. Ypač matant, kas valdo šiuos projektus. Mums tai reiškia tik viena – „šrioderizaciją“ energetikos politikos Europoje. Tai reiškia labai blogą žinią – tai reiškia vėl kai kurių šalių visišką priklausomybę nuo Rusijos tiekimo, pasidalijimą tarp šalių narių, Ukrainos izoliaciją, (...) aš tai vadinu „šrioderizacija“ energetikos politikos Europoje“, – sakė prezidentė D. Grybauskaitė per bendrą spaudos konferenciją su Suomijos valstybės vadovu Sauli Niniisto. 

Prezidentė suomiams priminė Lietuvos patirtį vaduojantis iš priklausomybės nuo Rusijos energetinių resursų. 

„Energetika mums visada buvo geopolitika. Energetiniais įrankiais 25 metus Rusija bandė daryti įtaką ne tik mūsų ekonomikai, bet ir politikai. Po to, kai Lietuva pajėgė pasistatyti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą 2015-aisiais, šiandien mes visai nebesame priklausomi nuo dujų iš Rusijos. Mes galime pirkti dujas iš bet kur. Po 2015-ųjų mes nutiesėme elektros jungtis į Švediją, dabar mes esame sujungti su „Nord Pool“. Praktiškai dabar Baltijos šalys gali pasakyti: mes pasiekėme tikrą ekonominę nepriklausomybę“, – kalbėjo D. Grybauskaitė. 

Tuo tarpu Suomijos prezidentas, kalbėdamas apie energetiką, kaip ir kitais klausimais, Rusijos atžvilgiu reiškė švelnesnę poziciją. Jam „Nord Stream“ dujotiekiai visų pirma kelia aplinkosauginių klausimų. 

„Suomijos vyriausybė pareiškė labai aiškiai, kad „Nord Stream“ yra pirmiausia aplinkosaugos tyrimų klausimas, kaip ir buvo tų dujotiekių, kurie jau buvo nutiesti, atvejais“, – sakė S. Niniisto. 

Jis bendro pobūdžio fraze pripažino, kad energetiniai klausimai yra svarbūs ir žvelgiant iš saugumo perspektyvos, ir užsiminė, kad Suomija bando diversifikuoti savo energetinius resursus. 

„Iš bendros perspektyvos energetiniai klausimai yra labai svarbūs ir iš saugumo taško žvelgiant. Manau, kad visos Baltijos šalys dabar daro, ką gali geriausio, kad padidintų energetinių resursų skaičių, taip ir Suomija tą daro“, – sakė S. Niniisto.

ELTA primena, kad buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis buvo paskirtas antrojo „Nord Stream“ dujotiekio konsorciumo vadovu. Dujotiekio statybos pradžia planuojama 2018-aisiais. Juo iš Rusijos Vokietiją kasmet pasieks iki 55 mln. kubinių metrų dujų. 

Suomija, kaip ir Lietuva, mažina priklausomybę nuo rusiškų dujų. Pernai energijos importas iš Rusijos šioje šalyje sudarė 60–70 proc. 

Ji yra pasistačiusi vieną nedidelį gamtinių dujų terminalą. Lietuva yra užsiminusi apie galimybes šiai šaliai pirkti dujas iš gamtinio dujų terminalo Klaipėdoje. Tam galimybės atsirastų nuo 2017 metų, kai bendrovė „Blue LNG“ įgyvendins SGD transportavimo laivo projektą. 

Vokietijos bendrovė „Bomin Linde LNG“ įmonė valdys 80 proc. „Blue LNG“ akcijų, „Klaipėdos nafta“ per savo antrinę įmonę „SGD logistika“ – 20 proc. 

Planuojama, kad „Blue LNG“ valdomas laivas dujomis, kaip degalais, aprūpins laivus Klaipėdos uoste ir Baltijos jūroje, taip pat transportuos dujas iš SGD terminalo į SGD paskirstymo stotį bei kursuos tarp SGD terminalų Baltijos ir Šiaurės jūrose.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...