captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas pradeda svarstyti kitų metų biudžetą

Po pateikimo Seimas pradeda svarstyti 2017 metų šalies biudžeto projektą, kuriame išlaidos pajamas vis dar viršija 583 tūkstančiais eurų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Bendras šalies ir savivaldybių iždas turėtų siekti beveik 10 mlrd. eurų: 6,312 mlrd. eurų sudarys nuosavos lėšos, 2,101 mlrd. – ES ir tarptautinė parama bei investicijos, 1,58 mlrd. eurų – savivaldybių pajamos. 2017 m. valstybė su savivaldybėmis planuoja išleisti daugiau kaip 10,5 mlrd. eurų. Kitąmet planuojamo biudžeto pajamos bus 5,9 proc. didesnės nei šiemet, o išlaidos – 5 proc. didesnės nei 2016 m. Pirmasis projekto svarstymas Seime numatytas lapkričio 25 dieną, antrasis – gruodžio 18 d.

„2017 m. biudžetas yra aiškiai orientuotas į socialinės atskirties mažinimą, krašto apsaugos finansavimo didinimą ir būtinas struktūrines reformas“, – Seime pristatydama biudžetą teigė finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Kaip numatyta partijų susitarime, kitąmet išlaidos krašto apsaugai didinamos beveik 150 mln. eurų, todėl bendras gynybos biudžetas sieks 793 mln. eurų. Socialinei apsaugai kitąmet numatoma išleisti 125 mln. eurų daugiau – iš viso 1,226 mlrd. eurų, o socialinio modelio įgyvendinimui planuojama išleisti apie 250 mln. eurų.

Asignavimai švietimui sieks 1,285 mlrd. eurų, o sveikatos apsaugai – 604,5 mln. eurų. 69 mln. eurų padidinti asignavimai vidaus saugumui ir viešajai tvarkai (iš viso 710 mln. eurų).

Kaip ir ankstesniais metais, per 40 proc. valstybės biudžeto pajamų numatoma surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – iš viso 3,327 mlrd. eurų, gyventojų pajamų mokestis (GPM) iždą turėtų papildyti 1,556 mlrd. eurų, akcizai – 1,294 mlrd. eurų. 2 mlrd. eurų viršijančios ES lėšos bus investuojamos į pagrindinius ūkio sektorius.

„Daugiausiai investicijų yra numatoma į susisiekimo ir aplinkosaugos infrastruktūrą – 43 proc., energijos naudojimo efektyvumui didinti ir atsinaujinantiems ištekliams – 12 proc., moksliniams tyrimams ir inovacijoms – 7,4 proc., investicijoms į smulkųjį ir vidutinį verslą – 6 proc.“, – teigė R. Budbergytė.

Finansų ministrė Seime taip pat pabrėžė, kad dėl mokestinių lengvatų į biudžetą nebus surinkta per milijardą eurų, o neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimas nuo 200 iki 310 eurų kainuos dar 144 mln. eurų. Pasak R. Budbergytės, jei ne socialinio modelio įgyvendinimas ir NPD didinimas, 2017 m. biudžetas galėtų būti perteklinis.

Į ES biudžetą Lietuva kitąmet perves daugiau kaip 400 mln. eurų, o į Europos stabilumo mechanizmą – 65,4 mln. eurų.

Vyriausybės teikiamas biudžeto projektas – pusfabrikatis

Kadenciją baigiančios vyriausybės teikiamas kitų metų biudžeto projektas yra pusfabrikatis, kurio nereikėtų rimtai vertinti, teigia Seimo opozicijos atstovai.

„Man atrodo, kad socialdemokratai numeta šitą biudžeto projektą be gilesnės analizės, be gilesnių sprendimų, palikdami visus sprendimus būsimai valdžiai, todėl šito projekto nereikia kaip nors rimtai vertinti, kadangi apie lapkričio 10 dieną susirinks naujasis Seimas ir naujasis Seimas tvirtins šitą biudžetą, todėl dabar kaip nors dabar analizuoti labai rimtai, nereikėtų“, – antradienį Seime žurnalistams sakė opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Anot jo, pirmiausia neaišku, ar kitąmet gyventojai turės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui.

„Vyriausybė nuosekliai demonstruoja savo nenuoseklumą ir nesugebėjimą susitarti. Jeigu premjeras yra pritaręs biudžeto projektui, kaip Vyriausybės vadovas, kur naikinama PVM lengvata, ir kartu kaip Socialdemokratų partijos pirmininkas pritaręs lengvatos pratęsimui, tai premjeras jau yra pasimetęs savyje“, – kalbėjo liberalas.

„Šitas dalykas, kol nėra išspręstas, sunkiai įsivaizduoju, kad galėtume ką nors racionalaus susitarti“, – pridūrė jis.

E. Gentvilas teigė, kad naujoji valdžia turės smarkiai koreguoti kitų metų biudžeto projektą.

„Kodėl turėtų nauja Vyriausybė ar nauja valdančioji dauguma priimti šitą pusfabrikatį, kuris net tarpusavyje nesuderinus yra teškiamas Seimui: pasvarstykite, mes jums jį pristatome“, – sakė jis.

Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius savo ruožtu tvirtino, kad kas ketveri metai susiklosto situacija, kai nauja valdžia paveldi senos valdžios rengtą biudžeto projektą, kurį būna sunku iš esmės keisti.

„Šiame biudžete matau tas problemas, kurias įvardijo Valstybės kontrolė, kad sisteminiu požiūriu valstybės biudžetas nėra tas instrumentas, kuris būtų efektyvus bandant kokybiškai valdyti valstybę“, – antradienį Seime žurnalistams sakė A. Kubilius.

Pasak jo, kitų metų pajamos planuojamos nelabai realistiškai.

„PVM augimas kitąmet numatytas 9 proc. nuo praėjusių metų teorinio plano, kuris šiemet nėra įgyvendinamas. Kaip suplanuoti kitais metais tokį augimą, kaip jį reikės realizuoti, sunku suprasti“, – teigė konservatorius.

„Taip pat kyla klausimas, ar racionaliai pagrįstas toks deficitas, koks numatytas – apie 0,8 procento. Dar rugpjūčio pradžioje finansų ministrė sakė teisingus žodžius, kad kitais metais reikia siekti subalansuoto biudžeto. Dabar jau to nebesiekiama“, – priminė jis.

Situaciją dėl PVM lengvatos šildymui A. Kubilius apibūdino kaip sumaištį.

„Dėl PVM lengvatos sukurta visiška sumaištis, nes biudžeto projekte numatyta, kad tokios lengvatos nebebus, todėl ištaisyti biudžeto projektą nebus taip paprasta paliekant lengvatą. Kita vertus, akivaizdu, kad lengvatos panaikinimui šita Vyriausybė yra visiškai nepasirengusi, nes finansų ministrė bravūriškai pasako, kad kompensacijų sistemą turėjo numatyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Iš to galime spėti, kad niekas nėra padaryta“, – kalbėjo Seimo opozicijos lyderis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis BNS tvirtino, kad kitų metų biudžete turi būti nustatytas šilumos kainų kompensavimo mechanizmas skurdžiausiai gyvenantiems žmonės ir didinami akcizai alkoholiui.

„Šnekant apie patį biudžetą – jis formuojamas iš dabar turimų prognozių, bet kai kurie sprendimai, pavyzdžiui, alkoholio kontrolė, gali padidinti lėšų skaičių, jeigu mes turėsime politinės valios daryti sprendimus. Kol kas atrodo, kad tos politinės valios bus. Tai būtų akcizų didinimas silpniems alkoholiniams gėrimams“, – tvirtino R. Karbauskis.

Anot jo, ateityje Seimo rinkimai turėtų būti perkelti į pavasarį, kad rengti ir tvirtinti biudžeto projektą galėtų jau nauja parlamento kadencija.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...