captcha

Jūsų klausimas priimtas

Elektros kaina rinkoje buvo 40 proc. žemesnė nei pernai

Vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje praėjusią savaitę, spalio 10-16 d., buvo 38,4 eurai už megavatvalandę (EUR/MWh), 1,4 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę ir 40 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Lietuvoje importuota 82 proc. suvartotos elektros, po trečdalį iš Švedijos, iš Latvijos, Estijos ir Suomijos ir iš trečiųjų šalių. Nukritus oro temperatūrai elektros vartojimas Baltijos šalyse išaugo 5 proc. Hidroelektrinių gamyba smuko ketvirtadaliu, o vėjo elektrinių gamyba – beveik du kartus. Šiluminių elektrinių gamyba padidėjo penktadaliu, informuojama pranešime spaudai.

Praėjusią savaitę „Nord Pool“ biržos Skandinavijos prekybos zonoje vidutinė kaina paaugo 12 proc. iki 32 EUR/MWh, o Švedijoje – penktadaliu iki 38 EUR/MWh. Švedijoje vėjo elektrinių gamyba smuko 31 proc., ją iš dalies pakeitė spalio 13 d. visu pajėgumu pradėjęs veikti „Ringhals“ atominės elektrinės trečiasis blokas (1063 MW), o spalio 14 d. – pirmasis blokas (881 MW). Be to, Šiaurės šalyse po planinių remontų ir bandymų pradėjo veikti apie 1,2 GW pajėgumo hidroelektrinių. Aukštesnei kainai įtakos taip pat turėjo Švedijoje 6 proc. padidėjęs elektros suvartojimas.

Pirmadienį, spalio 10 d., Lenkijoje dėl mažos vėjo elektrinių gamybos ir kitų gamintojų pajėgumo trūkumo formavosi itin aukšta kaina. Vidutinė paros kaina siekė 75 EUR/MWh, o maksimali valandos kaina – 284 EUR/MWh. Likusią savaitę Lenkijoje vyravo stiprūs vėjai ir vidutinė vėjo jėgainių gamyba viršijo 1 GW. Didžioji dalis elektros srauto į Švediją, Lietuvą ir Vokietiją vykdavo nakties metu.

Spalio 10–16 d. importui į Lietuvą tarptautinių Latvijos–Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 34 proc., Švedijos–Lietuvos – 49 proc., o Baltarusijos–Lietuvos – 49 proc. Tarptautinių Estijos–Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 62 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 14 proc., o Lietuvos kryptimi – 40 proc.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...