captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ūkio vadovas: žmonės vengia legalaus darbo, nes nori pašalpų

„Specialaus pasirengimo dirbti melžėja ar šėriku nereikia. Tačiau ir tokių darbų kaime nėra kam dirbti, nes 10 metų pratinome žmones prie pašalpų, išmokų ir kompensacijų“, – DELFI teigė Panevėžio rajono Upytės bandymų stočiai ir Upytės eksperimentiniam ūkiui vadovaujantis Audrius Zalatorius.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

„Specialaus pasirengimo dirbti melžėja ar šėriku nereikia. Tačiau ir tokių darbų kaime nėra kam dirbti, nes 10 metų pratinome žmones prie pašalpų, išmokų ir kompensacijų“, – DELFI teigė Panevėžio rajono Upytės bandymų stočiai ir Upytės eksperimentiniam ūkiui vadovaujantis Audrius Zalatorius.

Anot bendrovės vadovo, kaime dirbančių žmonių pertekliaus nėra. „Pagal darbo sutartį dirbantis žmogus privalo eiti į darbą ir už tai gauna atlyginimą, bet dažniausiai nori dirbt be sutarčių. Mums tai – problema“, – sakė 25 metus eksperimentiniam ūkiui vadovaujantis A. Zalatorius.

Specialisto teigimu, gerų darbuotojų trūksta ir kituose ūkiuose.

„Specialaus pasirengimo nereikia , pakanka noro dirbti. Jeigu reikia, vietoj apmokom dirbti, svarbu, kad žmogus norėtų. Todėl remiamės tais žmonėmis, kurie seniai pas mus dirba, po 10–20 metų. Yra dirbančių ir 30 metų. O jaunimas kažkodėl nenori“, – konstatavo DELFI pašnekovas.

Darbdaviai sako, kad nėra gerų darbuotojų, o darbuotojai , kad jiems mažai moka, todėl net neverta dirbti.

Čia amžina problema. Tačiau yra darbdavio norai ir galimybės. Dar kita problema, kad išmokėm žmones gyvent iš pašalpų, kompensacijų ir lengvatų. Jeigu žmogus gauna didesnį atlyginimą, netenka kompensacijų. Jis užsidirba, aišku, bet reikia dirbt. O kam dirbt, jei nedirbdamas gali pinigų gauti?

Prie kompensacijų ir socialinių pašalpų dar pridėkime nelegalų darbą. Tuos tris pajamų šaltinius sudėjęs į krūvą, žmogus galvoja, ar jam verta dirbt.

Kokie nelegalūs darbai kaime?

Pas ūkininkus dirba nelegaliai arba dokumentuose rodo viena, o gauna visai ką kita. Yra padienių darbų.

Tokioje situacijoje sudėtinga konkuruoti, nes nelygiavertės sąlygos, nelygiaverčiai mokesčiai.

Bet juk dirbate tokioje aplinkoje, kur visi apie visus žino: kas pas ką legaliai ir kas nelegaliai dirba.

Kaip įrodyti, kad kai kurie nemoka mokesčių? Jei pradėsiu pats įrodinėti, nebebus kada savų darbų dirbti.

Kaip sprendžiat darbo jėgos stygiaus problemą?

Kol kas verčiamės tuo, ką turim. Žmonių iš kitur neprisivežiosi. Kita vertus, atsiranda geresnės technikos, darbininkų mažiau reikia. Pavyzdžiui, anksčiau žymiai daugiau traktorininkų ir vairuotojų reikėdavo. Dabar ne tik technika geresnė, bet ir kai kurias transporto paslaugas perkam.

Fermose sunkiau, aišku. Bet dar išsiverčiam. Kita vertus, ir tas fermas uždarysim, jei bus tokios žemos pieno supirkimo kainos.

Galvojat ir apie tai?

Kol kas negalvojam, bet gal būsim priversti? Niekas kol kas šitos problemos nesprendžia, tik kalba.

Kiek pas jus dirbančių žmonių?

Septyniasdešimt.

Kiek senam, geram darbuotojui, priklausomai nuo kvalifikacijos, mokate?

Į rankas žmogus vidutiniškai gauna apie 1200–1700 litų. Vasarą daugiau, žiemą – mažiau.

Nebūna taip, kad žiemą visai be pinigų paliekat?

Nebūna. Jei žmogus nori dirbti, vasarą vairuoja traktorių, žiemą eina šėriku padirbt. Žmonės turi po mėnesį atostogų. Kai kurie po pusantro, kartais dar koks „biuletenis“ išlenda. Nemokamų atostogų niekam nereikėjo eiti.

Nestoja darbai dėl išgėrimų?

Nebestoja. Nežinau, kaip pavyko susitvarkyti, bet galima sakyt, kad dėl išgėrimų problemų nebėra.

Gal esate labai griežtas ir jei žmogus kartą kitą neatėjo – išmetat?

Jeigu būčiau toks, tai gal tik 30 darbuotojų būtų likę, o dirba 70. Bet žmonių kaitos nėra. Kiek leidžia galimybės, mes savo darbuotojus saugom.

Kiek dabar atlyginimo gauna jūsų ūkyje dirbanti melžėja?

Jeigu per mėnesį 21 dieną dirba po 8 valandas, gauna 1200–1400 litų.

Planuojate didinti algas?

Minimalus atlyginimas pakilo nuo 850 iki 1000 litų. Žemiausia grandis gauna 1000, tad, galima sakyti, beveik susilygino kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimai. Tai nėra teisinga. Vidurinei grandžiai reikia kelt.

Jau nuo kovo pirmos kažkiek kelsim – vieniem daugiau, kitiem mažiau. Tačiau kiek tiksliai, dar negaliu pasakyti.

Su kokiomis naujomis kultūromis planuojate eksperimentuoti?

Dabar ant bangos kanapės – tos, kur nelegalizuotos (juokiasi DELFI). Bandymų stotyje dirba mokslininkai, kurie 10–15 arų kanapių augina mokslo reikmėms.

Kuo šita kultūra gali būti įdomi verslininkams?

Gal ateityje kanapės prigis ūkiuose, bet kol kas per visa Lietuvą tik keli ūkininkai nelegaliai augina nuo 100–200 hektarų kanapių. Ar augins daugiau, priklausys nuo to, ar jos bus superkamos, perdirbamos.

Gali būti, kad Lietuvoje kanapės išpopuliarės ekologiniuose ūkiuose, nes juose negalima piktžolių naikinti chemikalais. Kanapės užauga iki 2 metrų aukščio ir nustelbia piktžoles, tad ekologai tokio augalo lyg ir nori, kad natūraliai išvalytų piktžolėtas dirvas.

Kanapes galiam naudoti ir kaip statybinę medžiagą. Mišiniai su kanapių spaliais naudojami ekologiškų namų statyboje.

Nemanau, kad Lietuvoje atsiras didžiuliai kanapių plotai, bet iš pradžių bent 1000–2000 hektarų galėtų atsirasti, pakui plėstis.

Ar pasiteisino dilgėlių auginimas?

Mokslininkai bandė auginti pluoštines dilgėles siūlams verpti, bet iš dilgėlių daug pluošto nėra, jų negali purkšti, todėl po kelių metų dilgėlių laukas tampa labai piktžolėtas. Žodžiu, iš tų dilgėlių nieko gero. Dėl mokslo pasisėjom 20 arų, pažiūrėjo savom akim, kas iš to ir, mano nuomone, gana. Olandai gal kiek daugiau augina pluoštinių dilgėlių, bet Lietuvoj jos, manau, nepasiteisins.

Eksperimentiniai ūkiai eina žingsniu į priekį. Kas artimiausiu metu bus „ant bangos“?

Prieš kelerius metus „ant bangos“ buvo pienas. Bet kainos krinta, banga nusileido. Todėl žemės ūkyje laimi vystantys kelias šakas: augalininkystę, gyvulininkystę, perdirbimą. Iš visumos gaunasi neblogas rezultatas. Tačiau jei turi vieną ūkį, neturi žemės, jeigu dar reikia pirkt pašarus – bankrotas.

Pernai buvo geros javų, rapsų kainos. Ūkininkai patenkinti, jei gerai gavo, investavo, gal neskolingi liko tiekėjam , nusipirko technikos. Jei per tas geresnes kainas ūkininkas pažangesnis tapo – smagu. Bet galvoti, suktis reikia. Svarbu, kad valdžia netrukdytų.

Ko tikitės iš naujojo žemės ūkio ministro?

Kad pagal galimybes pradės. Mūsų įmonė – specifinė. 100 proc. akcijų priklauso valstybei ir mes valstybei mokam labai didelius dividendus. Jei dar du metus tiek mokėsim, užsidarysim. Šitą problemą reikia spręsti iš esmės.

Ana Vyriausybė iš valstybinių įmonių planavo surinkti milijardą litų dividendų, o kiek surinko? Kažkiek gal surinko, bet kai kurias įmones, kurios dar dirba, moka mokesčius, tie dividendų mokėjimai visai nustekens. Jeigu mūsų nereikia, tad dar du kartus tiek sumokėsim ir viskas.

Kiek dividendų mokate?

Po 450 tūkst. litų per metus. Mums tai – dideli pinigai. Bet reikia ir investicijoms: jei neinvestuosi į gamybą, įrengimus, techniką, kiek gyvensi?

Esame audituota įmonė, kreipsim į ministrą, kad pasižiūrėtų, kas mums lieka po dividendų mokėjimo. Jeigu bus nutarta, kad geriau po dividendų mokėjimo sužlugdytos įmonės darbuotojams mokėti pašalpas, tegu palieka, kaip yra.

Bet gal geriau pamažinti dividendų dalį ir išlaikyti gamybą, melžiamas karves, galvijus?

Kol kas pasigendam ūkiško valstybės požiūrio. Gal su laiku bus priimti kitokie sprendimai. Tik tiek, kad nebėra laiko – iki gegužės 1 dienos baigsis mokėjimo terminas. Artimiausiu metu Žemės ūkio ministerijai siųsime raštišką prašymą šią problemą spręsti. Gal kitoms valstybinėms įmonėms dividendų mokėjimo tvarka tinka, bet žemės ūkiui – tikrai ne.

Ministras turėtų atsižvelgti: kas dirba, tam reikėtų padėti, o ne tam, kas žemės prisipirko ir apleido. Tokiems nori mažinti mokesčius. Tačiau, jei prisipirkai žemės, galvok pats, ką su ja daryti, dirbk.

Pakeitus žemės mokestį kilo baisus triukšmas, kad reikės daugiau mokėti. Bet, kiek žiūrėjom, mūsų rajone tas mokestis kažkaip nesukilo.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...