captcha

Jūsų klausimas priimtas

Po Naujųjų atsiras problemų neoficialiems nuomininkams

Tūkstančiai gyventojų neteks valstybės paramos, nemokamo vaikų maitinimo, patirs kitų nepatogumų, kai pradės veikti įstatymas, pagal kurį bus privaloma deklaruoti gyvenamąją vietą. Dėl to itin neramu jaunoms šeimoms, kurios būstą nuomojasi neoficialiai.
 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pernai Seimo priimtas naujos redakcijos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas įsigaliojo šių metų pradžioje. Jame buvo nustatyta, kad gyvenamąją vietą deklaravusieji prie savivaldybės arba iš viso nedeklaravę, tai turi padaryti iki liepos 1 d. Vis dėlto daug gyventojų to nepadarė ir terminas pratęstas iki šių metų pabaigos. Taigi, jei gyventojai nuomojasi butą arba gyvena pas giminaičius ir ten nėra registravęsi, nuo kitų metų pradžios neteks teisės į socialines išmokas, kitą valstybės paramą, praras prioritetus registruojant vaiką į darželius, registruoti automobilio savo vardu ir kt.

Registrų centro duomenimis, 2016 m. liepos 1 d. į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą buvo įtraukta 92 718 asmenų. Asociacijos „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ atstovė Rasa Žemaitė įsitikinusi, kad įsigaliojus tokiems įstatymo reikalavimams akivaizdžiai padidės socialinė atskirtis. Jos teigimu, anokia paslaptis – labai didelė dalis jaunų šeimų nuomoja būstą, nes nuosavo nusipirkti negali. Būstas dažniausia nuomojamas šešėlyje, dėl nuomos susitariama neoficialiai.

„Jaunos šeimos negali mokėti tiek, kiek norėtų gauti nuomojantis oficialiai. Tenka taikstytis, nes jos gali mokėti tiek, kiek gali, dėl to ieško pigaus būsto, o jis nuomojamas neoficialiai. Tokio būsto savininkas, aišku, neprisiims atsakomybės, nedrįs rizikuoti ir leisti deklaruoti gyvenamąją vietą svetimiems žmonėms savo būste. Kaip žinia, prisiregistravus šeimai vėliau gali būti visokių teisinių pasekmių: galima turėti problemų dėl nuomininkų iškeldinimo, jų atsiskaitymo ir kitų reikalų. Didelė jaunų šeimų taip pat gyvena močiučių, tetų, tėvų butuose. Pagyvenę žmonės labai išgyvena ir bijo netekti savo būsto, jeigu pas juos gyvenamąją vietą deklaruos šeima su vaikais, bijo vaiko teisių tarnybų, kurios pradės lankytis ir tikrinti, kaip jie gyvena. Iš tikrųjų žmonės bijo, tiesiog bijo“, – svarstė pašnekovė.
Jos nuomone, nueinantys valdantieji, matyt, sąmoningai ar nesąmoningai, nukėlė įstatymo įsigaliojimą, kad prieš rinkimus neaitrintų visuomenės diskusijų, o rūpesčius, kurie kils jam įsigaliojus, paliko spręsti naujai valdžiai. Paklausta kaip spręsti šią problemą, R. Žemaitė sakė, kad pirmiausia jos sprendimo nereikėtų permesti socialiniams darbuotojams.

„Šis pragariškas darbas aiškinti, kodėl deklaruoti, pas ką deklaruoti ir kaip tai padaryti – ne socialiniams darbuotojams. Dabar pasielgta būtent taip: moterims, kurios skaičiuoja pašalpas, numesta atsakomybė aiškinti kiekvienai šeimai, kuri ateis ir kels skandalus, spardys duris, kodėl jie praranda teisę į pašalpą, nemokamą vaikų maitinimą arba kitas lengvatas. Tokių šeimų tikrai bus ir labai daug. Matyt, artimiausiu metu bus didelis socialinių skyrių šturmas. Bet ne socialiniai darbuotojai turi tai daryti“, – kalbėjo ji. Anot sambūrio atstovės, skurdas, kaip toks, yra žmogaus teisių pažeidimas, ir nesvarbu, ar gyvenamoji vieta yra deklaruota, ar ne.

Taigi, įstatymą būtina kuo greičiau keisti: „Vaikų skurdas – ne mažesnis žmogaus teisių pažeidimas kaip suaugusių. Jei šeima su vaikais, jie visi turi teisę tikėtis iš valstybės, kad ji padės jiems sunkiu laiku nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos deklaravimo. Manyčiau, šiuo atveju yra akivaizdus žmogaus teisių pažeidimas. Priėmusi tokius įstatymus valstybė spjauna į veidą kiekvienam, kuris skurdžiai gyvena, patiria sunkumus ir sako, kad jam negalioja žmogaus teisių apsauga, apsauga nuo skurdo. Reikia greitai kuo skubiau keisti šias nuostatas“.

Registravimas padėtų nuomos rinkai?

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius pripažįsta, kad nelegali būsto nuoma tebėra labai paplitusi.
„Būsto savininkai iki šiol nebuvo linkę nuomininkams leisti deklaruoti gyvenamąją vietą, matyt, dėl dviejų priežasčių – užsilikusio klaidingo suvokimo, kad registruotas žmogus kelia daugiau rūpesčių ir galbūt įgyja kažkokių teisių. Ir, žinoma, dėl nuomos legalumo. Nes jeigu nuomininkas registruojasi, nuoma turi būti legali, o dabar turime didelę šešėlinę nuomos rinką“, – svarstė jis.

Vadovas vylėsi, kad įstatymo naujovė padės nuomos rinkai tapti skaidresnei, tačiau ar taip ir įvyks bus aišku, tik įstatymui įsigaliojus. „Asociacija yra siūliusi du papildomus žingsnius nuomos rinkos skaidrinimui. T. y. būtinybę Valstybinei mokesčių inspekcijai pranešti apie nuomojamą butą per mėnesį nuo nuomos pradžios. Taip pat siųsti automatinius raginimo laiškus susimokėti mokesčius visiems, kurie skelbia apie būsto nuomą specializuotuose portaluose.

„Nuomos rinką būtina skaidrinti visomis priemonėmis, nes priešingu atveju ne tik valstybė negauna pajamų, bet ir nesaugomos nei nuomotojų, nei nuomininkų teisės. Kol nuomos rinka nelegali, mes negalime kalbėti apie nuomos kultūrą ir standartų auginimą“, – aiškino pašnekovas. Vilniaus miesto savivaldybės Interesantų aptarnavimo skyriaus vedėjas Vitalij Mosin informavo, kad įsigaliojus įstatymui, registruojant vaikus darželyje, pirmenybė būtų teikiama tiems vaikams, kurių abiejų tėvų (arba vieno iš tėvų) ir paties vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Vilniuje. Be to, jis priminė, norint įsigyti licenciją verstis taksi veikla Vilniaus mieste fizinis asmuo turės būti deklaruotas Vilniuje.

Yra projektas, bet nėra sprendimo

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pripažino, kad įsigaliojus minėtam įstatymui, atsirastų problemų dėl valstybės paramos gyventojams, kurie šiuo metu registruoti prie savivaldybės arba iš viso nedeklaravę gyvenamosios vietos.

„Deja, į ne kartą išsakytas pastabas atsižvelgta nebuvo ir Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva buvo parengtas būtent toks įstatymas. Tačiau gerinant jo pagrindu viešąjį administravimą, negalima pamiršti ir socialinio teisingumo, todėl SADM laikosi nuomonės, jog reikėtų peržiūrėti jo nuostatas“, – rašoma ministerijos atsiųstame komentare.

Esą įgyvendinant naują įstatymą, lieka abejonė dėl gyvenamosios vietos deklaravimo tų asmenų, kurie faktiškai gyvena kitam asmeniui priklausančiame būste, o pastarasis nesutinka deklaruoti jų gyvenamosios vietos ir nesudaro dokumento (pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutarties), patvirtinančio asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate. „Todėl įmanoma, kad tokie žmonės liks nedeklaravę gyvenamosios vietos, nes to negalės įvykdyti dėl objektyvių nuo jų nepriklausančių priežasčių. <...> Tai apsunkins kitų žmonių, kurie neturi kur deklaruoti gyvenamosios vietos, galimybę, esant reikalui, kreiptis dėl socialinės paramos“, – įspėja ministerija.

Ji taip pat informavo, kad Seime yra užregistruotos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisos, kuriuo siūloma dar kartą pratęsti paties įstatymo įsigaliojimą iki 2017 m. gruodžio 31 d. SADM duomenimis, vien 7,5 tūkst. asmenų nuo kitų metų gali netekti socialinės paramos dėl to, kad šiuo metu jie prisiregistravę prie savivaldybės. Kiek asmenų gyvena nuomojamose butuose, tačiau nėra juose registruoti, duomenų nėra, nes tokia nuoma nėra oficialiai registruojama.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...