captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nueinančios valdžios žingsnis: tūkstančiams gyventojų brangs šildymas

Jau nuo kitų metų pradžios daugelio butų savininkams už šildymą teks sumokėti gerokai daugiau. Taip nutiks, jeigu Seimas pritars Vyriausybės patvirtintam kitų metų valstybės biudžeto įstatymui, kuriame neliko pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centralizuotai tiekiamai šilumai.
K. Pansevič (DELFI.lt) nuotr.
K. Pansevič (DELFI.lt) nuotr.

Šiuo metu suvartotai šilumai taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas. Įprastinis šio mokesčio tarifas yra 21 proc. Vyriausybės priimtame kitų metų valstybės biudžete minėtos lengvatos pratęsimas nenumatytas.

Tai reiškia, kad daugiabučių ir kiti gyventojai, perkantys šilumą centralizuotai, už šį malonumą mokės brangiau.

Tiesa, biudžeto projektui dar turės pritarti Seimas, o jį pasirašyti – prezidentė.

Vidutiniškai 50 Eur brangiau

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas skaičiuoja, kad dėl to gyventojų išlaidos padidės keliasdešimt eurų:

„Čia labai lengva suskaičiuoti. Kai PVM už šilumą yra 9 proc., vidutinė Lietuvos šilumos tiekimo įmonių kaina yra 5,74 cento už kilovatvalandę. Standartiniame nešiltintame sovietinės statybos name vienas butas šildymo sezono metu vidutiniškai moka po 62 Eur per mėnesį.

Dabar jie lengvatą panaikina ir už šilumą reikės mokėti su 21 proc. PVM. Taigi, vietoje 5,7 centų jos kaina bus 6,37 euro cento ir butas per mėnesį mokės jau 69 Eur. Per visus šildymo sezono mėnesius kiekvieno buto mokėjimai padidėtų iš viso apie 50 Eur“.

Tiesa, anot pašnekovo, tokias vidutines išlaidas turėtų standartinio buto gyventojai. Tačiau yra labai prastos būklės daugiabučių, kuriuose šilumos suvartojama gerokai daugiau. Tad gyvenantiems šiuose namuose išlaidos šildymui padidėtų labiau.

„Pavyzdžiui, jeigu butas suvartoja ne 1080 kWh, o 2100 kWh per mėnesį, jeigu kiauras namas, tai esant 9 proc., pagal mūsų skaičiavimus, už jį sumokama apie 120 Eur, o esant 21 proc. tarifui teks mokėti jau apie 135 Eur. Per šildymo sezoną tokių butų šildymo išlaidos padidėtų apie 85 Eur.

Tokie būtų pradiniai skaičiavimai. Jie gali keistis dėl daugelio faktorių – būsimų šalčių, šilumos reguliavimo pačiame name ir kt.“ – aiškino jis.

V. Stasiūno teigimu, asociacija laikosi pozicijos, kad PVM lengvatą būtų galima naikinti tada, kai bus visi namai apšiltinti. Kol taip nėra, jie suvartoja daug šilumos, o dėl to labiausiai kenčia paprastai mažas pajamas gaunantys jų gyventojai.

„Žodžiu, mūsų nuostata buvo ta, jog žmonės nekalti, kad jiems tokius butus pastatė ir tokiuose gyvena ir per 25 metus nespėjo renovuoti daugiabučių“, – kalbėjo asociacijos vadovas ir pridūrė, kad kol kas iš 17 tūkst. daugiabučių net 14 tūkst. yra tokios pačios būklės, kaip buvo pastatyti ir tik nedidelė dalis yra renovuoti ar pastatyti naujai.

Jis pripažino, kad praeityje ne kartą mėginta panaikinti mokesčio lengvatą šildymui, tačiau kaip bus šįkart, nežinia.

„Kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikdavo duomenis, kiek dėl to padidės kompensacijų suma, kuri mokama iš valstybės biudžeto, tada susilaikydavo ir buvo nuostata, kad reikia spartinti renovaciją, mažinti suvartojimą ir tada palaipsniui atsisakyti lengvatos.

Labai gaila, kad tas procesas nelabai pajudėjo. Pajudėjo, bet mastai dar ne tie, kurie turėtų įtakos visuomenei. Nes tiems, kuriems pavyko namus renovuoti, arba kurie dabar renovuojami tiems palengvėjo situacija, o tiems, kurie ne, tai būtų labai blogai“, – nuogąstavo prezidentas.

Daugiau išlaidų savivaldybėms

Kaip DELFI informavo Finansų ministerija, panaikinus lengvatinį PVM šildymui, į valstybės biudžetą planuojama surinkti 47 mln. Eur daugiau šio mokesčio, tačiau papildomų išlaidų gali turėti savivaldybės.

„Kitų metų valstybės biudžete joms nė papildomų, nė apskritai lėšų mokėti kompensacijas už šildymą nenumatyta, nes nuo 2015 m. socialinių pašalpų ir kompensacijų už šildymą, karštą vandenį mokėjimas yra visiškai priskirtas savivaldybių savarankiškoms funkcijoms. Kadangi tai nėra valstybės deleguota funkcija, dotacijos jau nuo 2015 m. neskiriamos, tad nenumatytos ir 2017 m.“ – teigiama ministerijos atsiųstame komentare.

Pati finansų ministrė Ras Budbergytė po Vyriausybės posėdžio pripažino, kad gyventojams, kurie neturi pinigų sumokėti už šildymą, turi būti numatyta ne mokesčio lengvata, o kita pagalbos forma – dotacija.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo kad pirmąjį šių metų pusmetį kompensacijos už šildymą buvo mokamos 130 tūkst. gyventojų.

„Pagal šių ir praėjusių metų situaciją matome, kad socialinei pašalpai ir kompensacijoms bendrai lieka nepanaudota daugiau nei pusė skiriamos sumos, kurią savivaldybės pagal įstatymą visų pirma turi skirti kitai socialinei paramai finansuoti Savivaldybės tarybos numatyta tvarka (t.y., neturi grąžinti į valstybės biudžetą).

Todėl prognozuojame, kad papildomai lėšų skirti iš valstybės biudžeto nereikės, net jeigu ir padaugės kompensacijų gavėjų, nes savivaldybės galės panaudoti piniginei socialinei paramai numatytas lėšas šiam tikslui.

PVM lengvatos atsisakymas reikštų, kad nepasiturintys gyventojai, kuriems skiriama būsto šildymo kompensacija, nepajus kainos padidėjimo. Jie mokės už šildymą tiek pat, jei jų gyvenamasis būsto plotas ne didesnis negu numatoma taikant būsto šildymo kompensaciją“, – rašoma ministerijos atsiųstame komentare.

Kompensacijos už šildymą numatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme.

Jame nustatyta, kad teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą būste deklaravę arba jį nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas asmuo, jeigu jų arba jo turto vertė neviršija nustatytos ribos, jeigu jų arba jo pajamos neviršija nustatytos ribos (102 Eur vienam asmeniui) ir kt.

Kaip jau rašė DELFI, dalis gyventojų neteko teisės į kompensacijas dėl to, kad jiems buvo sumokėtos pensijų kompensacijos, dalis – dėl padidintos minimalios mėnesinės algos (nors šeimos pajamos padidėjo mažiau negu išlaidos netekus kompensacijų).

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 700 tūkst. butų, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...