captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pramonininkų konfederacija: 2017 m. biudžetas konservatyvus ir atsargus, tačiau įgyvendinamas

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kitų metų biudžetą vertina kaip konservatyvų ir atsargų, tačiau realų ir įgyvendinamą.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Dabar matomas ir ateityje prognozuojamas ekonomikos augimas bei jo struktūra, kai daugiausia įtakos turi vidaus vartojimas, mažėjantis nedarbas ir augantis darbo užmokestis, ir kitais metais duos teigiamą impulsą valstybės biudžetui. Planuojama, kad biudžeto pajamos didės, iš to atsiras rezervas didinti ir biudžeto išlaidas. Todėl kitų metų biudžetą pavadinčiau konservatyviu ir atsargiu, tačiau realiu ir įgyvendinamu“, – teigia Aleksandras Izgorodinas, LPK Užsienio ryšių ir paslaugų verslui departamento direktorius.

Jo teigimu, esant stabiliai ekonominei situacijai, deficitas yra logiškas ir didesnės grėsmės nekelia. Tačiau paskutinės Finansų ministerijos prognozės nėra labai optimistinės: neprognozuojamas didesnis ekonomikos augimas, ministerija šiek tiek padidino ir infliacijos prognozes. Tai reiškia kylančias kainas, tačiau ir toliau didėjant vartojimui, planuojamos ir didesnės įplaukos į biudžetą.

„LPK taip pat neprognozuoja didesnio ekonomikos augimo. Vidutiniu laikotarpiu, matome rizikas, kad ekonomikos plėtra taps lėtesnė, nes ją neigiamai veikia demografinės problemos, vis didesnis spaudimas, susijęs su konkurencingumu. Norint keisti situaciją, laukia nemažai darbų, kuriuos reikės atlikti naujai paskirtai vyriausybei ir išrinktam Seimui“, – sako A. Izgorodinas.

LPK atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad planuojant valstybės biudžetą išlieka neaišku, kokių tikslų siekiama: „Deklaruojami gražūs tikslai, tačiau neaiškūs konkretūs siekiami rezultatai. Yra rizika, kad po 2–4 metų pajamų negalėsime taip aktyviai didinti. Todėl pasigendu realių valstybės prioritetų, kodėl būtent tiek skirta pinigų įvairioms sritims ir koks iš to matomas ekonominis rezultatas: sumažintas nedarbas, efektyvesnis mokesčių administravimas, verslumo skatinimas, konkurencingumo didinimas. Manau, kad būtų galima sutaupyti ir nedidinat neefektyvių išlaidų“.

LPK nuomone, planuojat biudžetą svarbu atsižvelgti į Valstybės kontrolės išsakytą nuomonę ir rekomendacijas dėl valstybės investicijų programos, valstybės valdomo turto efektyvumo. Taip pat ateityje Finansų minsiterija turėtų svarstyti biudžeto sąrangos klausimą ir didesnį dėmesį atkreipti į biudžeto pajamų paskirstymą, išlaikant proporcingą lėšų skyrimą savivaldybėms.

A. Izgorodinas taip pat kalba apie tai, kad valstybei reikalingi saugikliai, kurie leistų numatyti, kaip atrodys biudžetas, jei iškils įvairūs trukdžiai. Todėl naudinga būtų rengti 3–4 metų valstybės biudžeto planą su prognozėmis ir aiškiais planais.

Finansų ministerijos pateiktame 2017 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos (kartu su ES investicijomis ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis) 2017 metais sudarys 9,997 mlrd. eurų, arba 5,9 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 10,580 mlrd. eurų, arba 5 proc. daugiau nei 2016 metais.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...