captcha

Jūsų klausimas priimtas

Trys išskirtinės LVŽS idėjos ekonomikoje: ar joms lemta išsipildyti?

Viena iš Seimo rinkimų nugalėtojų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pabrėžia esanti socialinės rinkos ekonomikos šalininkė. Jų programoje galima rasti Lietuvos kontekste pakankamai išsiskiriančių pasiūlymų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

DELFI atkreipia dėmesį į tris: regionų plėtros banką, monopolinę prekybą alkoholiu ir griežtesnę konkurencijos priežiūrą mažmeninėje prekyboje.

Bankas regionams

„Lietuvos pašto“ pagrindu įsteigsime regionų plėtros banką, kuris padidins finansinių paslaugų prieinamumą regionuose ir atliks stabilizuojantį vaidmenį rizikingai veikiančio privataus finansų sektoriaus aplinkoje, ką pademonstravo 2009–2010 metų krizė Lietuvoje“, – rašoma valstiečių žaliųjų programoje.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis DELFI sakė, kad jei labai norima, tai įmanoma padaryti.

„Turbūt klausimas – ar to reikia ir ar tai pakeistų regionų ekonomines perspektyvas. Tokio banko poreikį gali pagrįsti tik teigdamas, kad ne regioniniai, o visi kiti Lietuvoje veikiantys bankai neatlieka savo funkcijos ir nekredituoja regionuose esančių smulkesnių įmonių“, – pirmadienį komentavo jis.

Pašnekovo manymu, toks teiginys būtų klaidingas.

„Lietuva yra labai maža valstybė ir visi bankai turi filialus visuose regionuose ir aptarnauja visų regionų klientus. Nemanau, kad kurių nors regionų ar atskirų sektorių klientai yra diskriminuojami“, – sakė N. Mačiulis.

Ekonomistas abejojo, ar toks bankas ką nors pakeistų, nebent labai nuleistų kartelę paskolų kokybei ir kredituotų bet ką ir bet kaip.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Liutauras Gudžinskas sakė, kad sunkiai įsivaizduoja tokio banko įkūrimą.

„Būta idėjų ir anksčiau, amžinąjį atilsį Veselka šį klausimą kėlė. Toks bankas pareikalautų labai daug išlaidų, o turint omenyje būtinybę valstybės biudžetą išlaikyti subalansuotą, reformų švietimo, sveikatos apsaugos srityse būtinybę, vargu bau, ar toks bankas bus prioritetas, kuriam užteks pakankamai resursų“, – svarstė politologas.

Tačiau jis pridūrė, kad jeigu vyriausybėje dominuotų tik LVŽS, gal tada galima būtų tikėtis kažkokių žingsnių šia linkme, bet jeigu koalicijoje bus ir Tėvynės sąjunga bei liberalai, L. Gudžinskas abejojo, kad jie pritartų tokiam žingsniui.

Alkoholio monopolis

„Pereinamuoju laikotarpiu prieš įvedant valstybinę monopolinę prekybos alkoholiu sistemą, taikysime sugriežtintą prekybos alkoholiu licencijų išdavimo tvarką bei kelsime akcizo mokesčius už sveikatai žalingus alkoholio ir tabako produktus“, – prieš rinkimus žadėjo valstiečiai žalieji.

N. Mačiulio manymu, LVŽS modeliuoja Švedijos pavyzdį, kur yra suvaržyta prekyba alkoholiu (stipresniais nei 3,5 laipsnių gėrimais).

„Alkoholis pardavinėjamas tik valstybinėse įmonėse, tam tikrose vietose, tam tikru paros metu. Tai dažniausiai nelabai patogus laikas ir nepatogi vieta. Ir čia priežastis – ne ekonominė, tikslas nėra užpildyti kokią nors nišą ir atlikti funkciją, kurios neatlieka rinkos dalyviai, bet tikslas – apsunkinti šio sektoriaus funkcionavimą tam, kad alkoholio vartojimas Lietuvoje sumažėtų“, – aiškino ekonomistas.

Jis pastebėjo, kad Švedijoje tokia praktika iš dalies pasiteisino ir alkoholio vartojimas iš tiesų sumažėjo.

„Bet tam, kad ji pasiteisintų Lietuvoje reikia kito labai svarbaus ingrediento – visiškai užkirsti kelią kontrabandai ir nelegalaus alkoholio gamybai, – aiškino N. Mačiulis. – Jeigu neužkirsime kelio tam, tai ką padarytų toks monopolis? Tiesiog prekyba stipriais alkoholio gėrimai persikeltų į nelegalią rinką. Galbūt tai sukeltų netgi neigiamas pasekmes – padidėtų prieinamumas tarp nepilnamečių.“

L. Gudžinskas DELFI sakė, kad valstybinio alkoholio monopolio įvedimas Lietuvoje yra labiau tikėtinas nei regionų plėtros banko.

„Turint omenyje, kad LVŽS yra ganėtinai stipriai nusiteikusi šiuo klausimu, kaip ir Tėvynės sąjunga, tai šis sprendimas būtų daug labiau tikėtinas“, – sakė politologas.

Mažesnė koncentracija

„Iki 15 proc. sumažinsime leistiną koncentraciją mažmeninės prekybos rinkoje, skatinsime alternatyvių prekybos vaistais kanalų atsiradimą“, – rašoma LVŽS programoje. Šiuo metu mažmeninėje prekyboje, su tam tikromis išimtimis, galioja 30 proc. apribojimas.

N. Mačiulis stipriai abejojo valstiečių žaliųjų siūlomo apribojimo nauda.

„Man atrodo, kad daugelyje Europos valstybių ta riba kur kas aukščiau negu 15 proc. Vis dėlto, tai yra sektorius, kur masto ekonomija ir mažiausi ribiniai kaštai bei kaina pasiekiami tuomet, kai prekybos tinklas yra stambus.

Daug smulkių galbūt būtų patrauklūs dėl to, kad atsirastų darbo vietų ir galimybių plėstis smulkiems verslams, bet būtų prarasta masto ekonomija. Man atrodo, kad tai yra perteklinis barjeras, kur galutiniam vartotojui neturėtų naudos“, – DELFI sakė jis.

Tokio apribojimo išsipildymu netikėjo ir L. Gudžinskas.

„Sunkiai tikėčiau, kad tai būtų įmanoma padaryti. Kai kalbame apie rinkos reguliavimą, vienaip ar kitaip tai reikia derinti su Europos Sąjunga. Ji draudžia įmonių jungimąsi, čia būtų priešingas atvejis – skatinimas skaldyti, bet įsivaizduočiau, kad vis tiek politinės valios tam padaryti vargu ar užtektų. Nebent paaiškėtų, kad viena ar kita įmonė iš tiesų dominuoja ir diktuoja kainas“, – dėstė politologas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...