captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naujoji sukauptų atostogų skaičiavimo tvarka: vertinimai skiriasi iš esmės

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mano, kad kitais metais perskaičiuoti sukauptas atostogų dienas apvalinant jas darbuotojų naudai. Tačiau teisininkai teigia, kad tokia nuomonė neturi teisinio pagrindo.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Nuo kitų metų įsigalios naujas Darbo kodeksas (DK). Pagal jį darbuotojui bus suteikiama 20 darbo dienų (dabar – 28 kalendorinės) kasmetinių atostogų, kurių viena dalis negalės būti mažesnė nei 10 darbo dienų (dabar – 14 kalendorinių).

Nuo 2017–01–01 kasmetinės atostogos, į kurias darbuotojas teisę įgijo anksčiau, bus suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas 7 kalendorines dienas atostogų suteikiant 5 darbo dienas kasmetinių atostogų.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas 2016 m. pabaigoje bus neišnaudojęs 10 kalendorinių dienų atostogų, tai skaičiuojant pagal nustatytą proporciją po Naujųjų jam bus galima prašyti 7 darbo dienų atostogų (10x5:7=7,14).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyrius informavo, kad pastaruoju atveju 7,14 sukauptos dienos darbuotojo naudai būtų suapvalinta iki 8, nes atostogos „suteikiamos ne valandomis, o dienomis“.

„Įvertinus, kad taip yra tik dėl sukauptų atostogų, kurias realiai darbuotojai turi panaudoti per darbo metus tam, kad atgautų jėgas ir vėl imtųsi darbų, bei tą faktą, kad atostogos suteikiamos dienomis, o ne valandomis, perskaičiuojant atostogas, manome, jos turi būti perskaičiuojamos darbuotojų naudai, tai yra, susidarius skaičiams po kablelių, pavyzdžiui, 5,3 darbo dienos atostogų, realiai darbuotojui priklausytų 6 darbo dienos atostogų“, – komentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė.

Šitaip apvalinant, tiek pat atostogų darbo dienomis gaus skirtingą kiekį kalendorinių dienų atostogų (pvz., 10 ir 11 arba 17 ir 18) sukaupę darbuotojai. Jeigu iki šių metų pabaigos darbuotojai turės nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už 3 darbo metus, jie turės teisę jas išnaudoti iki 2019 m. liepos 1 d.

Tačiau „Valiunas Ellex“ teisininkė Rima Kondrataitė abejoja ministerijos specialistų išsakyta nuomone.

„Pagal taisyklę, iki Naujųjų metų sukauptos ir nepanaudotas atostogos bus perkeliamos ir konvertuojamos iš kalendorinių dienų į darbo dienas.

Nėra reglamentuota, ką daryti, jei konvertuojant gauname skaičių su kableliu. Apvalinti jį į mažesnę pusę darbdavio naudai ar į didesnę pusę darbuotojo naudai? Manytina, kad kol nėra teisės aktais sureguliuota kitaip, teisingiausia būtų neapvalinti ir perkelti tiek atostogų dienų, kiek darbuotojas iš tikro įgijo teisę, jei tai reikštų ir nesveiką skaičių, t.y., dienas ir valandas“, – aiškino ji.

Teisininkės teigimu, naujasis Darbo kodeksas nenumato pareigos suteikti darbuotojui papildomų atostogų už nepertraukiamąjį darbo stažą darbovietėje.

„Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad darbuotojai praranda teisę į tokias atostogas. Naujasis kodeksas skatina darbo santykių šalis tartis, taip maksimaliai siekiant interesų pusiausvyros. Todėl atostogos gali būti suteikiamos šalių susitarimu darbo sutartyje arba suteikiamos darbdavio vidaus taisyklėse kaip motyvacinė priemonė darbuotojams už lojalumą.

Šalys turi laisvę nustatyti ir taisykles, kaip jos bus suteikiamos. Be to, ir kolektyvinės sutartys gali numatyti papildomas atostogas darbuotojams, įskaitant už stažą. Atsižvelgiant į tai, tokia nauja nuostata nereiškia, kad darbuotojai praranda papildomas atostogas už nepertraukiamąjį stažą“, – samprotavo R. Kondrataitė.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorė Daiva Petrylaitė taip pat atkripė dėmesį, kad perskaičiuojant atostogų dienas daugeliu atvejų nebus gaunamas sveikasis skaičius:

„Kaip beskaičiuosi, išeis dalys po kablelio. O ką daryti su kableliu – kas tai yra? Valandos? Jeigu, pavyzdžiui, po kablelio gauname 3, tai bus trečdalis darbo dienos? Čia jau matematinė problema, kurios sprendimo niekas nežino“.

Profesorės įsitikinimu, tokie neaiškumai laikytini teisės spragomis, jie turėjo būti sureguliuoti DK įsigaliojimą reglamentuojančiose teisės normose.

„Dabar ten nieko nėra, tik pasakyta, kad perskaičiuojama į darbo dienas. Manyčiau, tai yra baisinga įstatymo leidėjo, įstatymo projektą kūrusios ir jį Vyriausybei bei Seimui teikusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, klaida. 10 metų dirbau teisėkūros srityje, dėl to neįsivaizduoju, kaip ją buvo galima palikti“, – sakė teisininkė ir pridūrė, jog ši problema turėjo būti išspręsta priimant kodekso įgyvendinimo aktą.

Be kita ko, ji atkreipė dėmesį, kad nuo kitų metų kai kuriais atvejais nevienodai atostogaus tą patį darbą skirtingomis dienomis dirbantys darbuotojai:

„Jeigu šventinės dienos sutaps su savaitgaliais (kaip šiemet bus gruodžio 24–25 dienomis), o darbuotojo atostogos bus skaičiuojamos 5 darbo dienų per savaitę režimu, tai jam nebebus pridedamos tos dvi dienos. Kita vertus, jeigu toje pačioje darbovietėje bus dirbančių 6 darbo dienų savaitėje režimu (tai reiškia ir atostogaujančių tokiu pat režimu), jiems šiuo atvejų viena atostogų diena bus pridedama.

Žinoma, tai labiau teorinės tikimybės, bet aš asmeniškai čia įžvelgčiau tam tikrą diskriminaciją ir taip sakant „dvigubus standartus“, – reziumavo teisės profesorė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...