captcha

Jūsų klausimas priimtas

EK atstovas: ne komisija, o specialistai turi vertinti Baltarusijos AE patikimumą

Astravo atominės elektrinės statyboje vienas po kito vyksta incidentai, o Lietuva apie juos sužino tik iš gandų ir žurnalistų pasakojimų. Nors Lietuvos Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija antrus metus ragina Baltarusijos Nepaprastųjų situacijų ministeriją pasirašyti dvišalį susitarimą dėl operatyvaus informavimo, tačiau Baltarusija sprendimą vis atideda. Po paskutinio incidento, kai iš kelių metrų aukščio krito reaktoriaus korpusas, trys Lietuvos ministrai raštu kreipėsi į EK, kad ši pagaliau imtųsi veiksmų. EK prašymą išgirdo ir pasiuntė ekspertus į Baltarusiją. EK atstovas pareiškė, kad ne komisija, o specialistai turi kontroliuoti ir vertinti atominės patikimumą.
Astravo AE, BNS nuotr.
Astravo AE, BNS nuotr.

Baltarusija įsileido EK atstovus ir pažadėjo iki šių metų pabaigos atlikti atsparumo testus – vadinamuosius streso testus. EK jau pasiuntė į Baltarusiją du ekspertus, kurie konsultuoja Baltarusijos reguliuotoją.

„Būtina iki galo atlikti atsparumo testus. Šį darbą turi atlikti reguliuotojai –Baltarusijos drauge su ES reguliuotojais, tačiau ne su Europos Komisija“, – sakė EK Energetikos generalinio direktorato generalinio direktoriaus pavaduotojas Gerassimosas Thomasas.

Po Fukušimos avarijos Baltarusija pasirašė bendrą deklaraciją su EK dėl šių testų atlikimo pagal ES metodologiją, tačiau šiame procese nedalyvavo. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad tai pirmas teigiamas poslinkis.

„Pažiūrėsime: jei jie tą atliks, tai nebus kažin kas, bet tai jau bus žingsnis, kurio mes norime – kad jie besąlygiškai vykdytų tarptautinius reikalavimus“, – teigia L. Linkevičius.

Branduolinės saugos ekspertas prof. habil. dr. Eugenijus Ušpuras sako, kad atsparumo testais siekiama patikrinti, ar atominė elektrinė atlaikytų žemės drebėjimą, potvynį, uraganą, jei nukristų lėktuvas, nutrūktų elektros tiekimas, kokia teritorija nukentėtų dėl radiacinės taršos. Tokie skaičiavimai dažniausiai yra pateikiami atominės projekte.

„Jeigu viskas lokalizuojasi pačios elektrinės viduje, tada radioaktyvios medžiagos ne tik į Vilnių nepateks, jos Lietuvos nepasieks apskritai. Tiesiog bus lokalizuotos toje pačioje aikštelėje – Baltarusijos atominės elektrinės aikštelėje. Tai yra svarbu“, – akcentuoja LEI mokslo tarybos pirmininkas, Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas E. Ušpuras.

Tuo metu prof. Ramūnas Vilpišauskas sako, kad atsparumo testai tėra formalumas.

„Manau, Lietuvos situacija labai sudėtinga, kadangi ir tarptautinės institucijos, ir EK veikiausiai daro prielaidą, kad statybos darbai vykdomi tinkamai, ir pagrindinį dėmesį kreipia į reaktoriaus tipą ir jo saugumą. Ir jeigu tuo apsiribos streso testai, tai greičiausiai bus nustatyta, kad reaktorius gali būti eksploatuojamas, o darbų saugos klausimas, visų galimų nelaimingų atsitikimų, nekokybiškų darbų atlikimo klausimas liks nuošaly ir tada Lietuva apskritai gali nebeturėti būdų, kaip į tai atkreipti dėmesį“, – mano VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius R. Vilpišauskas.

Anot ekspertų, svarbiausia, kad Baltarusijos reguliuotojas atliktų bendrą atominės elektrinės branduolinės saugos analizę. Tačiau vargu ar galima pasitikėti Aliaksandro Lukašenkos kontroliuojama valstybine institucija. 

Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) iki 2018-ųjų žada siųsti į Astravą septynias tarptautines misijas, kurios įvertins nacionalinio reguliuotojo darbą, aikštelės parinkimą, o prieš pradedant eksploatuoti atominę – specialią misiją, kuri turės įvertinti branduolinę saugą. Tačiau dar neatlikusi vertinimų, TATENOS vadovybė liaupsino Baltarusijos pasiekimus.

„Jūsų šalis yra viena iš dviejų labiausiai pažengusių valstybių, kurios pradeda naudoti branduolinę energiją. Jūsų šalis ir Jungtiniai Arabų Emyratai prisijungia prie branduolinės energetikos valstybių ir jūs [esate] pirmosios prisijungusios per pastaruosius tris dešimtmečius“, – šių metų balandį kalbėjo TATENA generalinis direktorius Yukiya Amano.

Lietuva ragina kaimynes nepirkti elektros iš Baltarusijos, Seime jau guli ir Lietuvos piliečių parašai, reikalaujantys įstatymu uždrausti prekybą  elektros biržoje iš, kaip teigiama, nesaugios atominės elektrinės. 

R. Vilpišauskas sako, kad ES savo kaimynystėje siekia diegti ES teisės aktuose įtvirtintus principus: plėsti prekybą elektra, gamtinėmis dujomis, didinti tiekimo šaltinių įvairovę.

„III paketo visa logika ir pagrindimas remiasi ne atsikirtimu nuo gretimų šalių, bet kaip tik jų įtraukimu siekiant, kad šalys, esančios kaimynystėje, – Moldova, Ukraina ir galbūt ateityje Baltarusija – perimtų ES galiojančios Europos energetikos sąjungos, kaip dabar vadinama, taisykles. Ir tai taip pat apsunkina Lietuvos poziciją, kuri grindžiama atsiribojimu ir potencialiu atsijungimu, o ne įtraukimu ir mėginimu daryti įtaką, visų pirma – darbų saugai“, – teigia R. Vilpišauskas.

Lietuvos atstovai Europos Parlamente dažnai skundžiasi per vangia reakcija į Lietuvos reikalavimą kelti Baltarusijos atominės klausimą europiniu lygiu, uždrausti prekybą „nešvaria“ elektra. Tačiau ar Lietuva gali sulaukti Vengrijos palaikymo, kuri kaip tik šiuo metu licencijuoja tokį patį reaktorių, kaip Astrave, ir užsitikrino Rusijos kreditą atominės statybai? Tiesos dėlei reikėtų pabrėžti, kad Europai „Rosatom“ tiekia šiek tiek patobulintą, saugesnę ir dėl to brangesnę technologiją, nei Baltarusijai.

O gal Lietuvą parems prancūzai, kurie konfliktuoja su vokiečiais? Prancūzijos Katenom (Cattenom) atominė stovi visai prie Vokietijos ir Liuksemburgo; nuo atominės iki Liuksemburgo sostinės – vos 20 km. Jei įvyktų avarija, radioaktyvus debesis uždengtų teritoriją, kurioje gyvena per 11 milijonų žmonių.

Po to, kai kelis kartus Katenom elektrinės teritorijoje užsidegė transformatorius ir hidrochlorido rūgštis užteršė Mozelio upę, vokiečiai rinko parašus, siuntė peticiją, tačiau EK palaikymo nesulaukė. Atsparumo testai parodė, kad Katenom atominė atitinka saugos lygį. Prancūzijos vyriausybė šios atominės uždarymo datą nukėlė iki 2045 m. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...