captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pažėrė kritikos planuojamiems mokesčiams

Neseniai numoję ranka į naujojo socialinio modelio rengėjų siūlymus dėl mokesčių reformos, kuri padėtų surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą, valdančiosios koalicijos lyderiai socialdemokratai galvoja apie mokesčių didinimą ar naujų įvedimą. Ant valstybės biudžeto pamažu guls bazinė pensija bei didėjantis neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), tad socialdemokratai nusprendė, jog pajamų vien iš ekonomikos augimo ir šešėlinės ekonomikos mažinimo nepakaks. Ekonomistai Jekaterina Rojaka ir Romas Lazutka kritikuoja kalbas apie naujus ir didėsiančius mokesčius: pirmiausia reikėtų efektyviau surinkti jau esamus.
BNS foto nuotr.
BNS foto nuotr.

Savo rinkiminėje programoje socialdemokratai patvirtina planuojantys didinti NPD ir toliau mažinti darbdavių įmokas „Sodrai“, kuriems kompensuoti ekonomikos augimo ir šešėlinės ekonomikos mažėjimo nebepakaks. Todėl socialdemokratai užsimena apie didesnius turto, pajamų mokesčius, galimą automobilių ar aplinkos tausojimo mokesčio įvedimą.

Nemato kitos išeities, kaip didinti ar įvesti mokesčius

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas sako, kad naujame socialiniame modelyje priimtiems Socialinio draudimo įstatymo pakeitimams, kuriais siūloma mažinti darbo jėgos apmokestinimą ir po vieną procentą laipsniškai perkelti bazinės pensijos mokėjimą į valstybės biudžetą, ekonomikos augimo nebepakaks, reikės naujų šaltinių.

„Bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą laipsniškai didės iki 12 proc., tad tam būtina turėti šaltinius, kurie galėtų tvariai užtikrinti šio proceso eigą. Jei mes norime pensijų sistemą padaryti tvaresnę, nepriklauso, ar dešinieji, ar kairieji, mes turėsime turėti šaltinius, o aš išvardijau, kokie tie šaltiniai galėtų būti.

Tačiau koks šaltinis bus pasirinktas – politinio susitarimo klausimas. Priklausys ir nuo to, kas laimės rinkimus, gal jie stebuklus sukurs ir suras kažkokius kitus šaltinius. Nors pasauly kitko niekas nesugalvojo, kaip turto, automobilių, dividendų apmokestinimas. Na, galima dar kalbėti apie ekologinius mokesčius, dar ką nors, bet manau, kad turėtume pasinaudoti tuo, ką rekomenduoja kitos tai jau padariusios šalys“, – kalba A.  Sysas.

Pasak A. Syso, tie mokesčiai galėtų padengti tiek į valstybės biudžetą pereinančios bazinės pensijos dalį, tiek praradimus dėl didėjančio NPD.

„Tai yra biudžeto subalansavimo klausimas. Dabar politikai lenktyniauja, kas labiau padidins NPD, tačiau tai yra biudžeto nesurinkimas milijonais. Iš ko mes tuomet finansuosime švietimą, socialinę apsaugą? Mes ir taip turime mažiausią perskirstymą ES, tai be šito [mokesčių didinimo ar naujų įvedimo] mes paprasčiausiai kaip be rankų“, – sako pašnekovas.

Paklaustas, kodėl per ketverius kadencijos metus nė vienas iš reikalingų mokesčių nebuvo padidintas ar įvestas, A. Sysas atsako, kad tam nesiryžta dėl nesutarimo tarp valdančiosios koalicijos narių.

Mokslininkų siūlymus atmetė, darys, kaip išmano patys

Vienas naujojo socialinio modelio autorių Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas Romas Lazutka pažymi, kad viena iš socialinį modelį kūrusių mokslininkų užduočių buvo pasiūlyti pertvarkyti mokesčių sistemą taip, kad atsirastų papildomų finansų į valstybės biudžetą pereinančiai bazinei pensijai. Tačiau mokslininkų idėjas politikai nutildė, nutarė, kad pakaks ekonomikos augimo, nors šiandieną jau galvoja kitaip.

„Viena mūsų užduočių buvo pasiūlyti, kaip pertvarkyti mokesčius, bet, kai pasiūlėme pirmas idėjas ir jos buvo paviešintos, premjeras išsigynė, esą nieko panašaus nebus daroma, tai tėra mokslininkų pasiūlymas. Vėliau įsikišo ir finansų ministras, kuris teigė, kad mokesčių pertvarka – ne socialinio modelio projektą užsakiusios Socialinės apsaugos ir darbo misterijos reikalas.

Tuomet mes sustojome, o galutiniame variante nebeliko tos dalies, kuo kompensuoti didėsiančias valstybės biudžeto išlaidas. Jie mokesčių judinti nenorėjo, nepripažino, kad reikia mokesčių reformos, tad apsiribojo vienu procentiniu punktu mažėsiančioms darbdavio įmokomis „Sodrai“, kompensuojamomis iš ekonomikos augimo, šešėlinės ekonomikos mažinimo“, – pasakoja R. Lazutka.

Pasak ekonomisto, mokslininkai teikė siūlymą pertvarkyti mokesčių sistemą ir  bazinę pensiją į valstybės biudžetą perkelti per 3–4 metus. Tačiau buvo nuspręsta tai daryti lėčiau, manyta, kad gali pakakti ekonomikos augimo vaisių, kol galiausiai paaiškėjo, jog nepakaks. Be to, kaip pastebi R. Lazutka, įstatymuose laipsniškas ir pastovus „Sodros“ įmokos perkėlimas į valstybės biudžetą nėra numatytas, tad lieka neaišku, ar bus įvykdytas ir toks lėtesnis pensijos perkėlimo planas.

„Svarstydami „Sodros“ biudžetą šiais metais jie gal ir gali sumažinti darbdavio įmoką, bet tai nereiškia, kad kitais metais jie vėl galės ją mažinti: gali būti, kad pasunkės padėtis, bus surenkama mažiau mokesčių arba bus konkuruojama dėl pinigų iš valstybės biudžeto.

Reforma tampa labai neapibrėžta, kiekvieną rudenį bus sprendžiama dėl to vieno procento. Juolab neaišku, kas bus, kai susidarys nauja koalicija. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje yra ekonomistas Stasys Jakeliūnas, kuris kalba apie mokesčių pertvarkymą“, – pažymi pašnekovas.

Problemą galima spręsti be didesnių ir naujų mokesčių

DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka pritaria, kad bazinė pensija turėtų būti mokama iš biudžeto, kadangi ji nekoreliuoja su įmokomis „Sodrai“. Tačiau lėšų trūkumas valstybės biudžete, pasak pašnekovės, nebūtinai turi būti kompensuojamas didesniais ar naujais mokesčiais.

„Pirmiausia reikėtų atsigręžti į lėšų surinkimo efektyvumą, o ne mokesčių didinimą. Sunku komentuoti idėją, kai nežinoma jos įgyvendinimo strategija, nes kiekvieną šių mokesčių galima būtų rinkti įvairiais būdais“, – sako J. Rojaka.

Automobilių arba „žaliojo“ aplinkos tausojimo mokesčio klausimu abu LRT.lt kalbinti ekonomistai išsako daug abejonių. Jei visi automobiliai būtų apmokestinami pagal amžių, neva skatinant jų parko atsinaujinimą, tai gali pakenkti mažiausiai pajamų gaunantiems asmenims. Uždirbančių MMA, oficialios statistikos duomenimis, Lietuvoje yra 25 proc., taip pat mažas pajamas gauna ir pensininkai.

„Užsienio šalyse gan įprasta, kad apmokestinami brangūs automobiliai, tačiau tie brangūs automobiliai yra nauji, modernesni, mažiau taršūs, todėl sakoma, kad kaip tik reikia apmokestinti senus, juos išstumti iš rinkos. Bėda ta, kad tuos senus automobilius turi tie žmonės, kurių pajamos mažos.

Be to, Lietuvoje degalai yra ganėtinai brangūs, jų kaina nuo kainos turtingose šalyse skiriasi 10–20 proc., tuo metu mūsų pajamos yra daug mažesnės. Taigi mokėdami už degalus, kurių nemažą dalį kainos sudaro akcizai, žmonės sumoka už tai, kad jie naudojasi automobiliu. Negalvoju, kad dar labiau juos prispausti yra gerai, tai nėra tinkamiausias mokestis. Galima būtų apmokestini naujus, galingą variklį turinčius automobilius, bet tokiu atveju surinkti daug iš tokio mokesčio nevertėtų tikėtis“, – kalba R. Lazutka.

Savo ruožtu J. Rojaka pažymi, kad didesnis dividendų apmokestinimas gali atbaidyti investuotojus.

„Kalbant apie dividendus, tai būtų tik tam tikri kosmetiniai pokyčiai, kurie tik dirgina investuotojus, gamybininkus ir verslininkus. Atskirai galvojant apie vieną ar kitą mokestį, mes tikrai nepagerinsime bendros situacijos. Juolab kad vien tik kalbos apie mokesčių kaitaliojimą labai sunervina investuotojus ir tai reiškia, kad jų sprendimas investuoti Lietuvoje ar bet kokioje kitoje gali būti nulemtas nestabilios socialinės politikos“ – teigia J. Rojaka.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...