captcha

Jūsų klausimas priimtas

Brangstant taromatuose sukauptų pakuočių perdirbimui, augs gėrimų kaina

Kuo daugiau pakuočių grąžinama į taromatus, tuo brangiau kainuoja juos sutvarkyti – negrąžintas užstatas nebepadengia visų išlaidų, todėl joms kompensuoti papildomai lėšų žadama gauti iš gėrimų gamintojų ir iš importuotojų. Šie sako, kad išlaidas turėtų padengti pirkėjai – gėrimų kainos gali kilti ir lapkritį, ir nuo naujųjų metų, pirmadienį pranešė TV3 „Žinios“.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Užstato sistemos operatorės „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas tikina, kad tokio didelio gyventojų uolumo į taromatus pristatant tuščią gėrimų tarą nesitikėjo.

„Šių metų biudžetas buvo, kad surinksime mažiau – apie 60 proc. O tvarkymas kainuoja“ – teigė jis.

Gėrimų gamintojams ir importuotojams nuo lapkričio 1-osios už kiekvieną į taromatą įmesto butelio surinkimą ir perdirbimą užstato sistemos administratoriui turės sumokėti po 2,5 eurocento – užstatas nedidės, jis liks 10 eurocentų, bet brangs pats produktas.

Verslininkai nustebę, nes, pavyzdžiui, Estijoje veikia tokia pati sistema, tačiau jiems papildomai mokėti nereikia. Jie taip pat nesupranta, kaip augant surenkamos taros kiekiui, brangsta jos perdirbimas, nes augant bet kokiai gamybai, kaina tik krenta. Taip pat neaišku, kodėl reikia mokėti už visos parduotos taros perdirbimą, nors jos surenkama tik 75 proc.

Aplinkos ministerija aiškina, kad taromatų sistemą įteisinusius teisės aktus teks taisyti, jeigu monopolininku tapusios bendrovės apetitas nesumažės.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas sako nematąs reikalo dėl taromatų administratoriaus noro, kad kuo greičiau atsipirktų investicijos į taromatus, apmokesti papildomai importuotojus ir gamintojus.

„Nematau jokio pagrindo. Juolab, kad mes nematome ir skaičių. Žinome, kiek negrįžta užstato, tai jeigu administratorius tikėjosi, kad ir toliau gyventojai išmetinės tarą, o pinigai plauks jam, tai jis švelniai tariant apsiriko“, – teigė ministras.

BNS anksčiau rašė, kad užstato sistema pradėjo veikti šių metų vasarį. Lietuvos aludarių gildijos, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos ir Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijos įsteigta viešoji įstaiga „Užstato sistemos administratorius“ į naują užstato sistemos sukūrimą Lietuvoje investavo 29 mln. eurų. 22 mln. eurų kainavo taromatų tinklo sukūrimas, dar 7 mln. eurų investuota į skaičiavimo ir sandėliavimo centrą netoli Vilniaus.

„Užstato sistemos administratorius“ nusamdė Norvegijos taromatų gamybos bendrove „Tomra Group“, kuri sukūrė taromatų tinklą Lietuvoje. Į tinklo sukūrimą investavo pati „Tomra Group“, o „Užstato sistemos administratorius“ yra įsipareigojusi jais naudotis ir kasmet moka mokestį.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close