captcha

Jūsų klausimas priimtas

Finansų ministrė pasisakė apie dalijimosi ekonomikos platformas

Finansų ministerijoje vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Dalijimosi ekonomika: galimybės, iššūkiai, grėsmės“ verslo ir valstybės institucijų atstovai aptarė, kaip dalijimosi ekonomika gali padėti skatinti šalies konkurencingumą ir ekonomikos augimą, kokia reguliavimo sistema padėtų tinkamai apsaugoti šiomis paslaugomis besinaudojančių vartotojų ir žmonių, dirbančių pagal naująjį modelį, interesus, nagrinėjo kitus jaunos verslo rūšies klausimus, teigiama pranešime spaudai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pasak finansų ministrės Rasos Budbergytės, pagrindiniai dalijimosi ekonomikos varikliai iš paslaugų teikėjo pusės yra galimybė greitai gauti papildomų pajamų, įdarbinant savo turtą, daiktus ar pasidalijant savo įgūdžiais, o iš vartotojo – didesnės galimybės rinktis, paprasčiau ir pigiau užsakyti norimą paslaugą ar daiktą.

„Sparčiai besikuriančios dalijimosi ekonomikos platformos skatina pažangą, leidžia piliečiams siūlyti papildomas paslaugas, plečia naujas užimtumo galimybes, užtikrina lanksčias darbo sąlygas ir naujus pajamų šaltinius. Turime suprasti, kad rinkoje vyksta pokyčiai ir jiems mes privalome tinkamai pasiruošti, apgalvotai įveikti naujus iššūkius, išnaudoti visas atsiveriančias galimybes“, – diskusijos tikslą pristatė finansų ministrė R. Budbergytė.

Finansų ministrė pabrėžė suprantanti tradicinius ekonomikos modelius taikančių verslo atstovų susirūpinimą dėl sąžiningų konkurencinių sąlygų ir mokesčių taisyklių. „Svarbiausia mūsų užduotis dabar – užtikrinti balansą tarp reguliavimo ir dalijimosi principu veikiančios ekonomikos plėtros“, – kalbėjo R. Budbergytė.

Ieškodami geriausių sprendimų, ministerijoje diskutavo dalijimosi platformų  (Airbnb, Savy.lt ir kt.), taip pat Finansų, Ūkio ir Susisiekimo ministerijų, Lietuvos banko bei verslo ir mokesčių mokėtojų asociacijų atstovai.

Dalijimosi ekonomikos esmė – vieno subjekto tiesiogiai teikiamos paslaugos kitam subjektui. Paprastai prekės ar paslaugos yra siūlomos specialiose interneto platformose. Pasaulyje ypač sparčiai populiarėja tokių paslaugų užsakymas, naudojantis išmaniosiomis programėlėmis. Nuolat tobulėjančios informacinės technologijos ir socialiniai tinklai sukuria unikalią erdvę, kurioje žmonės gali tiesiogiai bendrauti – keistis daiktais, pirkti, parduoti ir tokiu būdu taupyti savo laiką.

Lietuvos gyventojai vis dažniau naudojasi visame pasaulyje veikiančių dalijimosi platformų teikiamomis paslaugomis – nuomoja savo turtą, automobilius, keičia nereikalingus daiktus į kitus ir taip ne tik siekia gauti naudos, bet ir  suteikti potencialiems klientams paslaugą ar parduoti prekes konkurencinga kaina.

Diskusijoje pabrėžta, kad  Lietuvos piliečiai gana aktyviai ir patys kuria dalijimosi platformas. Pigesnė kaina ir modernėjančios visuomenės suvokimas, kad nebūtina turėti retai naudojamų daiktų, jeigu yra galimybė juos išsinuomoti, piešia dalijimosi ekonomikos platformų klestėjimo perspektyvą. Dalyviai pastebėjo, kad Lietuvoje daugėja ir naujų tarpusavio pinigų skolinimosi platformų, kurių pagalba smulkaus ir vidutinio verslo atstovai gali paprasčiau ir greičiau gauti lėšas verslo plėtrai.

„Kalbėdami apie verslo galimybes visada turime atsiminti vartotoją, jo teisių apsaugą. Tą turime užtikrinti teisės aktais, jeigu yra poreikis – juos papildyti ir tobulinti, kad ekonomikos pažanga ir teisėkūra visuomet žengtų kartu“, – diskusijoje akcentavo R.Budbergytė.

Šių metų viduryje Europos Komisija (EK) išleido komunikatą, kuriuo siekiama aptarti klausimus, susijusius su neaiškumais dėl bendro vartojimo ekonomikos dalyvių teisių ir pareigų. EK ragina valstybes ieškoti subalansuoto požiūrio ir užtikrinti vartotojų apsaugą nuo nesąžiningos komercinės praktikos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...