captcha

Jūsų klausimas priimtas

Scenarijai vilniečiams: kas laukia šį šildymo sezoną

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), atlikusi „Vilniaus energijos“ planinį patikrinimą, konstatavo, kad bendrovė į sostinės šilumos kainą nepagrįstai įtraukė daugiau nei 24,3 mln. eurų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Žadama, šiam šildymo sezonui nustatyti apie 20 proc. mažesnę šildymo kainą. Kyla klausimų, ar tikrai vilniečiai pajus sumažintą šildymo kainą, nes kol kas neaišku, kaip į sprendimą penktadaliu nukirsti šildymo kainą sureaguos „Vilniaus energija“.

Tūkstantiniai priedai darbuotojams, išlaidos konsultacijoms iš susijusių įmonių, golfo treniruotėms, teniso aikštelių nuomai. Tokius kaštus, kaip nustatė VKEKK, „Vilniaus energija“ buvo įskaičiusi į Vilniaus šildymo kainą 2012–2014 m.

Kaip „bausmę“ bendrovei komisija žada šį šildymo sezoną 20 proc. sumažintą šildymo kainą.

Vilniaus miesto savivaldybė ruošiasi įvairiems scenarijams, kurie gali nutikti patvirtinus mažesnę šildymo kainą sostinėje.

Pati „Vilniaus energija“ kol kas jokių komentarų dėl VKEKK sprendimo ar mažesnės šildymo kainos nekomentuoja. Bendrovės atstovai žada viską paaiškinti ir argumentuoti po rinkimų.

Vilniaus miesto mero pavaduotojas Valdas Benkunskas prisipažįsta, kad ruošiamasi net tokiam scenarijui, jog supykusi „Vilniaus energija“ viduryje šildymo sezono „trenktų durimis“ ir paliktų Vilnių.

„Jei „Vilniaus energija“ save laiko civilizuota ir teisės aktų besilaikančia bendrove, tai ji turėtų vykdyti Kainų komisijos įpareigojimus. Jei (mažesnė – red.) kaina bus nustatyta, tai ji ir turėtų tokį tarifą taikyti gyventojams“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas.

Gali kreiptis į teismą

Pasak jo, savivaldybė šiuo metu laukia galutinio VKEKK sprendimo dėl kainos ir tuomet miesto taryboje bus priimti palydintieji dokumentai, kurie patvirtins, kad sumažinta kaina įsigalioja nuo šio šildymo sezono pradžios.

„Aišku, turint tokią ilgalaikę ir įvairią praktiką su „Vilniaus energija“ rizikų yra“, – pripažįsta pašnekovas.

Pasak jo, pirma rizika – kreipimasis į teismą.

„Bendrovė iki šiol tendencingai visus Kainų komisijos sprendimus, jiems nepalankius, skųsdavo administraciniam teismui ir prašydavo laikinų apsaugos priemonių. Jeigu būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės būsimam VKEKK sprendimui, tai tuomet sumažinta kaina neįsigaliotų ir iškiltų tikimybė ar grėsmė, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, kai „Vilniaus energijos“ nebeliktų Vilniaus mieste, gyventojams ir savivaldybei atgauti tas permokas, jei teisminiu keliu paaiškėtų, kad jos buvo, būtų problema – kaip išsireikalauti“, – aiškino pašnekovas.

V. Benkunskas teigė, kad savivaldybė, kaip pati esanti didelė šilumos vartotoja, laukia VKEKK sprendimo dėl mažesnės kainos ir yra suinteresuota, kad būtų grąžinta permoka.

Ar gali trenkti durimis?

Ar galimas scenarijus, kad VKEKK penktadaliu sumažinus šildymo kainą „Vilniaus energija“ nutrauktų nuomos sutartį ir trenktų durimis?

Vilniaus mero pavaduotojas teigė, kad šilumos tinklų nuomos su „Vilniaus energija“ sutartyje yra punktas, kuris numato, kad „Vilniaus energija“ gali vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, jei kainų reguliuotojas sumažina šilumos kainą daugiau nei 10 proc. Čia kyla dar vieno scenarijaus galimybė: supykusi „Vilniaus energija“ gali nustoti teikti paslaugas klientams jau prasidėjus šildymo sezonui.

„Bendrovė kol kas nekomentuoja savo pozicijos. Matyt, ruošia teisinius argumentus prieš Kainų komisiją, bet taip, iš tikrųjų, nuomos sutartyje kažkodėl 2002 m. buvo įrašytas toks punktas, kad jei kainų reguliuotojas sumažina kainą daugiau nei 10 proc., tuomet nuomininkas įgyja teisę atsisakyti nuomos sutarties ir be jokių sankcijų išeiti“, – komentavo pašnekovas.

V. Benkunskas teigė, kad sutartyje nėra aptarta nei įspėjimo terminai, nei kaip turėtų faktiškai veikti staigus sutarties nutraukimas.

„Šiuo atvejus savivaldybė, įvertindama tokią grėsmę, kad jau šildymo sezonui prasidėjus tokie veiksmai iš nuomininko pusės galėtų įvykti, yra pasirengusi planus ir mes žinotume, ką daryti tokiu atveju“, – kalbėjo pašnekovas.

Vis dėlto detalizuoti, kaip savivaldybė užtikrintų šilumos tiekimą vilniečiams „Vilniaus energijai“ staiga nutraukus sutartį, V. Benkunskas nenorėjo.

„Nemanau, kad iškiltų grėsmė, kad vilniečiai nebegautų šilumos į savo būstus.

Tikrai, ta funkcija būtų užtikrinta, tik čia jau būtų savivaldybei didelis rūpestis, ar įvesti ekstremalią padėtį mieste, sutelkti visus resursus, prašyti technologinės pagalbos iš valstybinių institucijų. Tam tikrus dalykus mes esame pasidarę ir grėsmės, kad vilniečiai liktų be šilumos, mes nematome“, – tęsė Vilniaus mero pavaduotojas.

V. Benkunskas nedramatizuotų situacijos, jei „Vilniaus energija“ nuspręstų pasitraukti anksčiau nei kitų metų balandžio 1 d., kai baigiasi nuomos sutartis.

Pasak jo, perimti visus procesus yra ruošiamasi ir jei „Vilniaus energija“ nuspręstų savivaldybei „mesti raktus“ anksčiau laiko, tiesiog šilumos tinklų ir šildymo perėmimo planus tektų pritaikyti anksčiau.

„Aišku, tie pritaikymo tempai būtų milžiniškai didesni ir greitesni, reiktų staigiai reaguoti ir per parą ar dvi užtikrinti įmonės veiklos technologinį tęstinumą. Tai būtų milžiniškas iššūkis, bet mes bandome tuos dalykus įvertinti ir būti pasiruošę“, – kalbėjo pašnekovas.

Tuo metu „Vilniaus šilumos tinklų“ direktorius Mantas Burokas teigė, kad nuomos sutartyje su „Vilniaus energija“ nėra nuostatos, kad bendrovė gali vienašališkai nutraukti sutartį. Pasak jo, nurodyta, kad jei kainų reguliatorius sumažina kainą daugiau nei 10 proc., nuomotojas gali ne nutraukti sutartį, o atsiranda pareiga persiderėti šalims dėl bendradarbiavimų principų.

„Kalbant apie išėjimą, jei jis būtų, tai būtų nepalankus sprendimas jų pozicijai. Žinome, yra „Veolia pradėtas arbitražas prieš Lietuvą ir, manau, kad tokie „Vilniaus energijos“ veiksmai būtų neadekvatūs situacijai“, – savo nuomonę dėstė M. Burokas.

Primename, kad šių metų sausį Prancūzijos bendrovė „Veolia“ pateikė prašymą tarptautiniam investicinių ginčų arbitražui Vašingtone dėl investicinio ginčo prieš Lietuvos respubliką. Bendrovė reikalauja, kad valstybė atlygintų žalą, patirtą dėl neva nesąžiningo Lietuvos elgesio ir kompanijos investicijų nusavinimo. Iš Lietuvos bendrovė nori gauti 100 mln. eurų.

M. Burokas mano, kad „Vilniaus energijos“ pasitraukimo iš Vilniaus faktas mažai tikėtinas ir dėl to, kaip istoriškai sekėsi bendrovei įmonėje.

„Iš dividendų dinamikos matome per visą sutarties laikotarpį įmonė kas metus ar kai kuriais atvejais kas antrus išmokėdavo dividendus savo akcininkui. Tai labai akivaizdu, kad akcininkas šioje situacijoje gavęs dividendus už periodą, kurį nagrinėjusi VKEKK nustatė, kad yra nepagrįstų sąnaudų, tikrai galėtų prisidėti prie įmonės situacijos ištaisymo ir paremti įmonę, sugrąžinant nepagrįstai gautas lėšas“, – svarstė pašnekovas.

Nors „Vilniaus šilumos tinklų“ vadovas mano, kad pats agresyviausias scenarijus, jog „Vilniaus energija“ netikėtai nuspręstų palikti Vilnių, mažai realus, visgi yra ir apie jį apgalvota.

„Mes vertiname tą situaciją ir VKEKK ruošiantis skelbti auditą mes analizavome visas galimybes, kaip mums kuo anksčiau išstoti. Natūralu, kad tai planuojame kitų metų kovo pabaigai ir šiuo atveju ką darome – intensyviai organizuojamės kuro pirkimus, kad jei tokia situacija susidarytų, kad pagrindiniai gyvybiški procesai būtų užtikrinti ir gamyba tęstųsi“, – pridėjo pašnekovas.

Teigia, kad VKEKK taiso savo klaidas

Paprašytas pakomentuoti, kaip Vilniaus miesto savivaldybė vertina VKEKK po bendrovės „Vilniaus energija“ patikrinimo pateiktas išvadas apie nepagrįstų išlaidų įskaitymą į šilumos kainą, V. Benkunskas teigė, kad tai galima suprasti kaip pačios komisijos klaidų taisymas.

„Tai yra tam tikras pačios VKEKK klaidų taisymas, nes kažkada už tą laikotarpį, kuriame padarytas auditas (2012–2014 m. – red.), „Vilniaus energija“ teikė savo kainų dedamąsias ir tokia kaina buvo patvirtinta.

Aišku, tada buvo kita sudėtis (komisijos – red.), kita pirmininkė buvo, ir labai gaila, kad tas valstybinis reguliavimas, kurį turi užtikrinti reguliuotojas, buvo nepakankamas ir netobulas.

Tai, kad kažkokią kompensaciją atgausime, džiugina ir tikriausiai tai yra pamoka ir VKEKK, ir visai Lietuvai, kad tokie verslo subjektai, atėję į monopolinę šaką – šildymo ūkis, mažiausiai galvoja apie kuo mažesnes vartotojų sąskaitas, o jų tikslas yra bet kokia kaina siekti pelno“, – kalbėjo Vilniaus mero patarėjas.

Mano, kad per daug neišsišoks

Buvęs energetikos ministras ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Arvydas Sekmokas abejoja, kad „Vilniaus energija“, sumažinus penktadaliu šildymo kainą Vilniuje, sugalvotų staiga nutraukti iki kitų metų pavasario galiojančią sutartį.

„Sunku pasakyti, ko „Vilniaus energija“ gali imtis, bet manau, jog turime situaciją, kur VKEKK yra valstybinė institucija, kuriai yra nustatyta įstatyminė galia nustatyti šilumos kainas, tarifus, leisti ar neleisti tam tikras sąnaudas įtraukti į tarifą, aišku, „Vilniaus energija“ gali tokius sprendimus ginčyti teisiniu būdu, bet nemanau, kad jie labai aktyviai tą darytų“, – kalbėjo pašnekovas.

A. Sekmoko nuomone, jei „Vilniaus energija“ sugalvotų parodyti, kad „yra skriaudžiama“, tai gali turėti įtakos bendrovės ir jos akcininkės „Veolia“ reputacijai.

 „Manau, kad gal jie prieštaraus vienaip ar kitaip, bet turint galvoje, kad „Veolia“ nereikia labai žinių, kurios gadintų reputaciją. Manau, kad būtų daugiau parodomieji veiksniai nei realūs“, – įsitikinęs buvęs energetikos ministras.

Pašnekovas svarsto, kad „Vilniaus energija“ gali rinktis po VKEKK sprendimo sumažinti šildymo kainą kreiptis į teismą ir prašyti priskaičiuoti didesnę kainą, bet visgi A. Sekmokas tiki, kad bendrovė nesiryžtų faktiškai taikyti klientams Vilniuje didesnę kainą nei nustatys reguliatorius.

Pasiteiravus, ar galimas variantas, kad „Vilniaus energija“ po VKEKK sprendimo nuspręstų nutraukti sutartį, Vilniaus miesto tarybos narys svarstė, kad, jo nuomone, toks scenarijus mažai tikėtinas.

„Tai reikštų, kad šilumos tinklai perima šilumos ūkį, gali įvardyti nuostolius, kokiu dydžiu šilumos ūkio vertė sumažėjo, kiek „Vilniaus energija“ privalo kompensuoti ir manau, kad toks scenarijus galimas, bet tikimybė nedidelė. Nemanau, kad taip ilgai dirbę šilumos ūkyje ir gavę didelius pelnus, staiga pasitrauktų“, – komentavo pašnekovas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close