captcha

Jūsų klausimas priimtas

Antikorupcijos komisija atkreipė dėmesį į atliekų tvarkymo verslą

Praėjusią savaitę dėl šiukšlių tvarkymo Vilniaus apskrityje kilęs konfliktas tarp Aplinkos ministerijos, Vilniaus savivaldybės ir atliekų tvarkytojų į šiukšlių verslą atkreipė ir Seimo Antikorupcijos komisijos dėmesį. Komisija pareikalavo ne tik Aplinkos ministerijos, bet ir Generalinės prokuratūros didesnės atsakomybės kontroliuojant atliekų, ypač pakuočių, tvarkymo pažeidimus.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Aplinkos ministerijos pareigūnai teigia, kad atliekų tvarkytojai piktnaudžiauja ir, naudodami sukčiavimo schemas, kasmet neteisėtai pasisavina iki 190 mln. eurų. Įmonės, privalančios perdirbti popierines pakuotes,  sutvarko tik penktadalį jų, o neperdirbtos pakuotės patenka į sąvartynus, todėl vartotojams kyla atliekų tvarkymo mokestis. Todėl Aplinkos ministerija ir Generalinė prokuratūra sudarė bendrą darbo grupę neteisėto atliekų tvarkymo schemoms išsiaiškinti, viena iš jų – pažymų išrašymas.

„Gamintojai pakuotojai turi pasirinkti dvi alternatyvas: jie gali mokėti mokestį valstybei arba jie gali susitarti, kad tą kiekį, kurį jie privalo sutvarkyti, kažkuri įmonė jiems sutvarkys. Tokiu atveju, tas gamintojas importuotojas perkasi tą vadinamąją pažymą, kuri paliudija, kad atliekų kiekis yra sutvarkytas, ir štai ta pažyma atleidžia jį nuo pareigos pagal įstatymą mokėti mokesčius“, – aiškina Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klova.

Uždarame posėdyje sukčiavimo schemas nagrinėję Seimo Antikorupcijos komisijos nariai pastebi, kad, esant tokiai pažymų išrašymo sistemai, atliekų tvarkymą nekontroliuoti sunku, o Aplinkos ministerijos pareigūnai neturi tam reikiamų įgaliojimų.

„Matome labai aiškias tendencijas, kad tai tampa savotiško organizuoto nusikalstamumo sritimi, pelninga sritimi, nes asmenys, anksčiau užsiėmę cigarečių kontrabanda, pereina į šitą sritį, asmenys, vykdę PVM grobstymus, pereina į šitą sritį ir tikrai jau reikalingos represinės, griežtos priemonės siekiant šitą sistemą sutvarkyti. Aplinkos ministerijos pareigūnams vieniems yra sunku“, – teigia Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.                      

Seimo Antikorupcijos komisija žada inicijuoti teisės aktus, leisiančius griežčiau kontroliuoti atliekų tvarkymą, ir sako reikalausianti Generalinės prokuratūros, kad išaiškinti pažeidėjai būtų griežtai baudžiami.

„Duomenų turime, bet mes negalime viešinti, nes tai pakenktų tolimesniam tyrimui. Tiek policija, tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba dirba šitoje srityje“, – tikina Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyr. prokuroro pavaduotojas Zenonas Burokas.

Europos Sąjunga siekia, kad iki 2030 m. šalyse narėse turėtų būti perdirbama 65 proc. komunalinių ir 75 proc. pakuočių atliekų. Norėdama tai pasiekti Lietuva per ateinančius ketverius metus turi perdirbti mažiausiai pusę popieriaus, metalo, plastiko ir stiklo atliekų. Kol kas šis kiekis nesiekia nei 30 proc.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...