captcha

Jūsų klausimas priimtas

Emigracijos tragedija turi ir nematomą pusę: specialistai Lietuvai žada labai liūdną ateitį

Emigracijos mastai stulbina. Kas valandą iš Lietuvos išvyksta 4–5 žmonės. Per dieną – beveik 100. Per metus šalį palieka per 35 tūkst. lietuvių.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Deja, bet specialistai nieko gero nežada. Prognozuojama, kad po jau po dviejų dešimtmečių darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje sumažės dar trečdaliu ar net perpus. Tai reikštų, kad jau po 20-30 metų Lietuvoje beliks vos 1 milijonas darbingo amžiaus žmonių.

Pasižiūrėkime į Kauną – čia jau gerokai „iškirpta“ darbingo amžiaus dalis. Jei pažiūrėsime Panevėžį tai matome didžiulį nykimą. Visų pirma tai lemia emigracija.

Nieko gero nežada

VDU duomenimis, nuo 1990 metų Lietuva neteko beveik 900 tūkst. gyventojų ir šiuo metu jų gyvena tik 2,8 mln.

„Deja, geros žinios neatsiųsiu“, – apie emigracijos prognozes kalba VDU Demografinių tyrimų centro vadovė prof. Vlada Stankūnienė, pristatydama pranešimą „Ar mes turime šansą demografiškai atgimti?“.

Spartaus nykimo tendencijas į Lietuvą neskuba ir darbo vietas kuriantys verslininkai.

„Kai gyventojų skaičius taip sparčiai mažėja, išgirdę, kad Lietuva pagal nykimą yra pirmajame trejetuke tiek Europoje, tiek pasaulyje, įsiklausys ir darys tikrai ne pozityviausius sprendimus. O tai mes jau matome – nuo 1992 metų gyventojų skaičius ėmė mažėti. Jei remsimės rugsėjo mėnesį paskelbtais duomenimis, tai mūsų sumažėjo jau 844 tūkstančiais. Mažėjimas ne lėtėja, o dar labiau suintensyvėjo per šių metų aštuonis mėnesius“, – sako V. Stankūnienė.

Nelieka darbingo amžiaus žmonių

Didžiulė problema, kad žmonės palieka Lietuvą. Tačiau dar didesnė yra tai, kad tėvynę palieka darbingo amžiaus žmonės. Taip kinta visuomenės amžiaus struktūra.

„Sparčiausiai mažėja amžiaus grupė iki 50 metų. Jaunų, vidutinių amžiaus žmonių populiacija labai sparčiai mažėja. Nuosaikiai didėja pensinio amžiaus žmonių (…). Daugiausiai yra 50-59 amžiaus žmonių. Tų, kurie jau greitai papildys pagyvenusių žmonių dalį, o kūrybingiausia, produktyviausia dalis emigravusi. 20-29 metų amžiaus dalis gal dar nespėjo emigruoti. Čia yra mūsų taikinys. Tikslas yra juos sulaikyti, tačiau kokiu būdu tai padaryti? Tuo metu vyriausiųjų žmonių grupė didėja, platėja ir dar labiau didės“, – konstatuota profesorė.

Išvažiuoja dėl pinigų

Manyta, kad emigracija mažės po to, kai Didžioji Britanija nusprendė trauktis iš ES. V. Stankūnienė sako, kad „Brexit“ įtakos nepadarė, o emigraciją lemia vienas esminis veiksnys – pinigai.

„Brexit“ nieko nepakeitė, niekas nemažėja. Kasmet prarandame po 38 tūkst. žmonių. Darbo užmokestis tose šalyse, į kurias emigruojama, yra 4-5 kartais didesnis nei Lietuvoje. Panašus skirtumas ir su minimalia alga. Patikėkite, ekonominiai veiksniai yra pagrindiniai. Galima minėti psichologinius ir kitokius veiksnius, bet visų šalių patyrimas rodo, kad ekonominiai veiksniai yra svarbiausi. Visų pirma svarbus savo gerovės užsitikrinimas ir galimybė dirbti bei užsidirbti, išlaikyti šeimą. Net lyginant su Estija, NETO darbo užmokestis Lietuvoje yra pusantro karto mažesnis“, – sako VDU profesorė.

Lietuvos nykimą lemia ir aukštas, ypač vyrų mirtingumas. Vis dėlto būtent emigracijos dalgis šienauja Lietuvą labiausiai. Mastai tokie, kad prognozuojama labai niūri ateitis.

„Mirtingumas mažėja, tačiau tarp vyrų jis vis tiek išlieka neadekvačiai aukštas. Turime deformuotą amžiaus struktūrą. Mūsų ateitis labai priklauso nuo visuomenės amžiaus struktūros, nes joje užprogramuotas nykimas. Nykimas ne tik gyventojų skaičiaus – nykimas darbingo amžiaus – 15-64 amžiaus – žmonių. Visos prognozės rodo labai didelį nykimą. Jungtinių Tautų (JT) variantas yra tai, kad gimstamumas sparčiai didės, mirtingumas sparčiai mažės.

Situacija šiuo atveju gerės. Ilgės ir vyrų gyvenimo trukmė. Nepaisant to, gyventojų skaičius mažės. Amžiaus struktūra keisis ir ypač keisis darbingo amžiaus žmonių. Jei kalbėti absoliučiais skaičiais, tai jei dabar 15-64 amžiaus grupės žmonių Lietuvoje yra beveik 2 milijonai, tai pagal JT prognozes 2040 metais šis rodiklis kris iki 1,5 mln. Pagal „Eurostat” prognozes, darbingo amžiaus gyventojų mažės per pusę. Apie 2040-2050 metus darbingo amžiaus gyventojų sumažėtų iki 1 mln“, – liūdną ateitį piešia V. Stankūnienė.

Nyksta jau ir miestai

Dar vienas svarbus aspektas – vidurkiai skaičiuojami visoje Lietuvos teritorijoje, tuo tarpu padėtis skirtinguose miestuose kardinaliai skiriasi.

Ypač liūdna padėtis kaimuose. Dabar panaši ateitis piešiama ir didesniems miestams. Pavyzdys – Panevėžys.

„Tai yra Lietuvos vidurkiai, tačiau pasižiūrėkime į kaimus, mažus miestus. Panevėžys nyksta ypač sparčiai. Mes mąstome Vilniaus mastais. Taip, mes išeiname į gatves, daug vaikų, jaunimo, suvažiuoja mokytis ir čia kaupiasi. Vilniaus mastais viskas gerai. Pasižiūrėkime į Kauną – čia jau gerokai „iškirpta“ darbingo amžiaus dalis. Jei pažiūrėsime Panevėžį tai matome didžiulį nykimą. Visų pirma tai lemia emigracija. Toliau – mažai vaikų ir mažai šeimų. Visi žino, kad kaimai nyksta ir nieko naujo čia nepasakysime. Bet mes nepagalvojame, kad nyksta maži miestai. Tik Vilniuje yra gera amžiaus struktūra“, – sako V. Stankūnienė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...