captcha

Jūsų klausimas priimtas

Harvardo profesorius: Kinijos ekonomikos būklė šiuo metu kelia didžiausią grėsmę pasaulio ekonomikai

Garsus ekonomistas, Harvardo profesorius Kenas Rogoffas kategoriškai atmeta teiginį, kad Kinija yra ypatingas atvejis ir, kad lėtėjant ekonomikai, šalis sugebės išvengti neigiamo scenarijaus, rašoma dienraštyje „The Independent“. Pasak vieno iškiliausių pasaulio ekonomistų, didžiausia grėsmė pasaulio ekonomikai yra ne „Brexit“, o artėjantis Kinijos nuopuolis.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Kenas Rogoffas perspėjo, kad po ilgalaikio spartaus Kinijos ekonomikos augimo jau dabar pastebimas gana staigus nuosmukis. Tikroji padėtis yra daug prastesnė, nei skelbiama oficialiai, teigia K. Rogoffas. „Kinija tampa vis didesnė problema, ir tai man kelia nerimą“, – sakė jis.

Ekonomistas kategoriškai atmetė teiginius, esą Kinija yra ypatingas atvejis, todėl ji sugebėsianti paneigti neigiamas prognozes.

„Daug kas sako, kad Kinija yra kitokia ir kad viską valdo valstybė, todėl ji galinti viską kontroliuoti. Taip, gali, tačiau toli gražu ne viską. Reikėtų rimtai susirūpinti dėl galimo staigaus Kinijos ekonomikos nuosmukio“, – perspėjo K. Rogoffas.

Kinijos ekonomikos augimas ilgai buvo vertinamas kaip savaime suprantamas reiškinys, teigė jis, ir visas pasaulis vis dar tikisi, kad būtent Kinijos ekonomika parems vos gyvą pasaulio ekonomiką, kurios augimo tempai pastaraisiais metais yra menki, ypač Europoje ir Japonijoje.

„Vyrauja nuostata, kad, nepaisant to, kas vyksta Europoje ar Japonijoje, bent jau Kinija žengia pirmyn ir kad Kinijos iš tiesų niekas negali pakeisti. Manau, kad kada nors tai galės būti Indija, tačiau jos ekonomikos dydis dabar toks mažas, kad ši šalis tam vaidmeniui tikrai netinka.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) jau devynerius metus mažina pasaulio augimo prognozes, ir jau sklinda kalbos, kad augimo prognozė vėl bus sumažinta“, – teigė K. Rogoffas.

Jis pridūrė, kad Kinijoje šiuo metu vyksta politinė revoliucija – Pekinas siekia pažaboti korupciją ir pereiti nuo pigios prekių gamybos prie tradiciškesnės vidutinio pajamų lygio ekonomikos, kuri labiau remiasi vartojimu.

K. Rogoffas atkreipė dėmesį ir į kitus pasaulyje kylančius pavojus, įskaitant nežinomybę dėl to, kas taps naujuoju JAV prezidentu. Jei lapkričio mėnesį laimėtų Donaldas Trumpas, jo veiksmai būtų neprognozuojami, sako K. Rogoffas, o jei prezidente taptų Hillary Clinton, jos investavimo į infrastruktūrą planus Atstovų Rūmuose gali užblokuoti respublikonai.

K. Rogoffas teigė, kad jam kelia nerimą su JAV prezidento rinkimais susijęs neapibrėžtumas, o ypač galima D. Trumpo pergalė, ir pridūrė, kad vienas iš didžiausią ekonomistų nusivylimą lemiančių aspektų per šiuos rinkimus yra tai, kad abu kandidatai pasisako už protekcionistinę politiką.

Susirūpinimą dėl Kinijos ekonomikos augimo tempų lėtėjimo per pastarąsias kelias savaites išreiškė keletas tarptautinių institucijų. TVF prognozuoja, kad Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 6,6 procento. O viso pasaulio centrinius bankus vienijančio Tarptautinio atsiskaitymų banko (TAB) neseniai paskelbtais duomenimis, katastrofiškos bankų krizės Kinijoje rizika pagal vieną rodiklį šiuo metu yra didžiausia istorijoje.

TAB teigia, kad Kinijos išduotų kreditų ir BVP santykio nuokrypis šiuo metu yra 30,1 proc. – tai labai didelis rodiklis. Tai netgi didžiausias rodiklis pasaulyje nuo tada, kai duomenys pradėti rinkti 1995 m., o tai leidžia daryti prielaidą, kad Kinijoje susiformavo tikras kredito burbulas.

Ir bet kokios didelės krizės Kinijoje padariniai būtų juntami visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos bankų paskolos ir investicijos Kinijoje siekia 530 milijardų dolerių, arba 16 procentų visų jų užsienio aktyvų.

Perspėjimas centriniams bankams

Be to, K. Rogoffas nepagailėjo kritikos ir centrinių bankų vadovams, primindamas jiems apie centrinių bankų galimybių ribas.

„Monetarinė politika – ne panacėja, – sakė garsusis ekonomistas. – Centrinių bankų vadovybė neretai prisiima per daug nuopelnų, kai viskas klostosi gerai, todėl, kai kyla problemų, centriniams bankams atitinkamai verčiama ir visa kaltė.

Tačiau monetarinė politika nėra burtų lazdelė, kuria pamojus gyventojų senėjimo slegiama ekonomika vėl taptų gyvybinga, ekonomika be inovacijų staiga taptų inovatyvi, o ekonomika, kurios bankų sektorius yra labai priklausomas nuo valstybės paramos, stebuklingai įgytų tvirtus pamatus.

Šiuo metu monetarinė politika kelia susirūpinimą, nes iš jos norima to, kam ji nėra skirta. O norima, kad pinigai būtų tiesiog spausdinami ir išdalijami žmonėms. Europoje centriniai bankai yra aktyvūs pirkėjai įmonių skolos vertybinių popierių rinkoje, nors apskritai tokia praktika būdinga Kinijai, Indijai, taip pat Japonijai. Spaudimas centriniams bankams daromas iš visų pusių, tad kyla nerimas, kad ilgainiui jie gali prarasti savarankiškumą.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close