captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuva iš 138 pasaulio šalių – 35-a pagal konkurencingumą

Šių metų Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrimo duomenimis, aštuntus metus lyderė pagal bendrą konkurencingumo indeksą (BKI) išlieka Šveicarija. Antroje vietoje – Singapūras, trečioje – JAV. Lietuva pagal BKI kasmet kyla aukštyn: 2016 m. pakilo 1 pakopa ir užėmė 35 vietą, 2015 m. – 36, 2014 m. – 41, 2013 m. – 48 vietą. Estija, kaip ir praėjusiais metais, išliko 30 vietoje, Latvija iš 44 nusileido į 49 vietą.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

BKI skaičiuojamas atsižvelgiant į visų šalių respondentų vertinimus, svarbiausius makroekonominius rodiklius bei įvertintus tris subindeksus (pagrindinių reikalavimų, našumą (efektyvumą) skatinančių veiksnių ir inovatyvumo bei verslo išmanumo).

Pagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies institucinę aplinką, infrastruktūrą, makroekonomiką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, 2016 m., kaip ir praėjusiais metais, pirmą vietą užėmė Singapūras, antroje vietoje išliko Šveicarija, trečioje vietoje jau treti metai – Honkongas. Lietuva pagal šį subindeksą liko 35 vietoje, Latvija – iš 37 nusileido į 41, Estija – iš 21 pakilo į 20 vietą. Lietuvoje aukščiausiai įvertinta pagrindinių reikalavimų subindekso sritis – sveikatos bei pradinio išsilavinimo – 32 vieta (2015 m. – 36). Pagal makroekonominės aplinkos vertinimus Lietuva nusileido 4 pakopomis žemyn ir užėmė 34 vietą (2015 m. – 30), pagal infrastruktūros – 43 vietą (2015 m. – 42). Prasčiausiai įvertinta Lietuvos institucinė sritis – 51 vieta, nors jos vertinimas kasmet gerėja (2015 m. – 53).

Pagal našumą skatinančių veiksnių subindeksą, aprėpiantį aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo, prekių ir darbo rinkos našumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties, rinkos dydžio vertinimus, pirmoje vietoje ketverius metus iš eilės buvo JAV, antroje vietoje – Singapūras, trečioje, aplenkusi Honkongą, – Šveicarija. Lietuva pagal šio indekso vertinimus išliko 36 vietoje. Latvija nusileido trimis pakopomis žemyn ir užėmė 42 vietą. Estija liko 28 vietoje.

Lietuvoje aukščiausiai įvertintos šios našumą skatinančių veiksnių subindekso sritys: aukštojo mokslo ir profesinio mokymo – 26 vieta (2015 m. – 24), ir technologinė parengtis – 27 vieta (2015 m. – 22). Prasčiausiai vertinamos šio subindekso sritys: Lietuvos rinkos dydis – 77 vieta (2015 m. – 78), finansų rinkos plėtra – 60 (2015 m. – 57), ir darbo rinkos veiksmingumas – 59 vieta (2015 m. – 53).

Pagal inovacijų ir verslo išmanumo subindeksą 2016 m. lyderės pozicijas išlaikė Šveicarija, antroji buvo JAV, trečioji – Vokietija, aplenkusi Japoniją. Lietuva pagal šį subindeksą nusileido 6 pakopomis žemyn ir užėmė 43 vietą (2015 m. – 37), Latvija išliko 58 vietoje, Estija iš 31 nusileido į 33 vietą. Lietuva pagal verslo išmanumo srities vertinimus iš 39 vietos nusileido į 42, pagal inovacijų – iš 36 į 39 vietą.

PEF tyrime Lietuva užima lyderės poziciją pagal ŽIV ir AIDS ligų prevenciją, taip pat geriausiai Lietuva įvertinta šiose srityse: pagal užtęstų procedūrų pradėti verslą nebuvimą – 3 vieta (2015 m. – 9), prekybos muito tarifo dydį – 5 (2015 m. – 5), terminų nebuvimą pradėti verslą – 13 (2015 m. – 9), darbo užmokesčio nustatymo lankstumą – 15 vieta (2015 m. – 11).

Aukštas vietas Lietuva užima pagal moterų užimtumą – 16 vietą (2015 m. – 15), galimybę naudotis internetu mokyklose – 16 (2015 m. – 11), importo dalį BVP – 17 (2015 m. – 18), eksporto dalį BVP – 17 (2015 m. – 17), interneto pralaidumą – 18 (2015 m. – 23), vietinių tiekėjų skaičių – 19 (2015 m. – 16), geležinkelių infrastruktūros kokybę – 24 (2015 m. – 23), tiesioginių užsienio investicijų (TUI) įtaką technologijų diegimui – 24 (2015 m. – 9), matematikos ir gamtos mokslų ugdymo kokybę – 26 (2015 m. – 20), vietinės konkurencijos intensyvumą – 27 (2015 m. – 18), fiksuoto plačiajuosčio interneto vartotojų skaičių – 27 (2015 m. – 17), vidurinį (28 vieta) ir aukštąjį (29 vieta) išsilavinimą turinčių gyventojų dalies augimą.

Žemiausias vietas tarp 138 pasaulio šalių Lietuva užima pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti – 121 vietą (2015 m. – 123), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarką – 116 (2015 m. – 120), šalies gebėjimą pritraukti talentingus specialistus – 111 (2015 m. – 116), šalies gebėjimą išlaikyti talentingus specialistus – 106 (2015 m. – 108), atleidimo iš darbo išlaidas – 105 (2015 m. – 109), teisinės sistemos efektyvumą – 99 (2015 m. – 93) ir valdžios reguliavimo naštą – 92 vietą (2015 m. – 103).

2016–2017 m. pasaulio konkurencingumo tyrimo klausimyne atsakydami į klausimą, kas labiausiai trukdo verslo plėtrai, 17,6 proc. Lietuvos verslininkų įvardijo mokesčių dydį (2015 m. – 14,8 proc.). Antroje vietoje kaip kliūtį nurodė ribojančius darbą reglamentus – 14,3 proc. (2015 m. – 13,5 proc.), trečioje – neefektyviai dirbančią valstybinę biurokratiją – 14,1 proc. (2015 m. – 16,6 proc.). Mokesčių reguliavimą kaip kliūtį verslui įvardijo 11,6 proc. (2015 m. – 10,2 proc.) apklaustų Lietuvos verslininkų, 9 proc. nurodė nepakankamai kvalifikuotą darbo jėgą (2015 m. – 9,3 proc.) ir 5,3 proc. – korupciją (2015 m. – 8,8 proc.).

Lietuvos ir kai kurių pasaulio šalių reitingo pagal BKI kitimas 2010–2016 m.

Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, PEF kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame dalyvauja daugiau nei šimtas valstybių (2016 m. – 138, 2015 m. – 140, 2014 m. – 144, 2013 m. – 148, 2012 m. – 144). Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2001 m. Tyrimo duomenys pateikiami PEF leidinyje „Pasaulio konkurencingumo ataskaita 2016–2017“.

Konkurencingumo tyrimai šalyse atliekami pagal PEF parengtą metodiką. Tyrimui sudaroma atsitiktinė sluoksninė imtis, atsižvelgiant į įmonių dydį (pagal darbuotojų skaičių) ir šias ekonominės veiklos rūšių grupes: žemės ūkio, pramonės ir paslaugų. 2016 m. tyrime dalyvavo 121 Lietuvos įmonių vadovas, iš jų 48 proc. vadovavo įmonėms, turinčioms 150 ir daugiau darbuotojų, 52 proc. – turinčioms nuo 21 iki 149 darbuotojų. Pagal ekonominės veiklos rūšį tyrime dalyvavo 3 proc. žemės ūkio įmonių, 25 proc. pramonės, 72 proc. paslaugų veiklos įmonių. Įmonių vadovai užpildė PEF klausimyną, apimantį daugiau kaip 100 skirtingų sričių rodiklių. Rodikliai buvo vertinti taikant 7 balų sistemą (1–2 balai – neigiamas, 3–4 balai – vidutinis, 5–7 balai – teigiamas vertinimas).

Pagl BKI vertinimus šalys skirstomos į ekonominio išsivystymo kategorijas. Iki 2008 m. Lietuva buvo priskiriama toms šalims, kuriose ekonomika grindžiama našumu. Nuo 2009 m. Lietuva, kaip ir Latvija, priskiriama šalims, pereinančioms į naujovėmis grindžiamą ekonomiką. Nuo 2014 m. Estija priskirta inovatyvios ekonomikos šalių grupei.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...