captcha

Jūsų klausimas priimtas

Trys mėnesiai po „Brexit“ referendumo: visiška nežinomybė ir laukimas

Praėjus daugiau nei trims mėnesiams po Didžiosios Britanijos pasirinkimo palikti Europos Sąjungą vis dar daug nežinomybės.
Scanpix/AFP nuotr.
Scanpix/AFP nuotr.

Nei britai, nei likusi Europa nežino, nei kaip įvyks pasitraukimo iš sąjungos procesas, nei kokių pasekmių laukti. Tačiau žiūrint trumpuoju laikotarpiu DNB banko ekonomistė Jekaterina Rojaka mato britams apsisprendimo išstoti iš ES teigiamų pasekmių.

Apie „Brexit“ procesą, politinį klimatą ir Europos Sąjungos likimą antradienį diskutuota Didžiosios Britanijos prekybos rūmų organizuotame verslo forume Vilniuje.

„Ką matome praėjus trims mėnesiams po referendumo? Svaro kursas krito apie 15 proc., o tai padėjo augti Didžiosios Britanijos eksportui ir turizmui į Didžiąją Britaniją. Atrodytų, kad jiems viskas gerai, bet iš tikrųjų tikras neigiamas poveikis gali pasimatyti kitais ar dar kitas metais“, – diskusijoje kalbėjo ekonomistė J. Rojaka.

DNB banko atstovė pastebėjo, kad „Brexit“ referendumas buvo bandymas išsivaduoti nuo ES, kuri, buvo manoma, išnaudoja Didžiąją Britaniją.

„Jei žiūrėtume į balsavimo tendencijas už pasitraukimą iš ES, balsavo mažiau išsilavinę, vyresni žmonės. Beje, migracija neturėjo didelės įtakos pasirinkimui kaip alsuoti. Pavyzdžiui, Glasgow mieste norėta pasilikti, nors ten yra labai didelės imigrantų bendruomenės“, – pridėjo ekonomistė.

Diskusijoje kartu su ekonomiste dalyvavęs konservatorius Andrius Kubilius teigė labiau susirūpinęs platesniu paveikslu nei tik „Brexit“ procesas.

„Visuomenėje matoma vis daugiau pykčio. Pradedame matyti vis daugiau politinio radikalizmo, nacionalizmo. Per daug nesijaudinu dėl to, kaip bus įgyvendinamas Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES. Mane labiau neramina kiti dalykai: esame ant tektoninių pasikeitimų slenksčio ir iššūkiai kyla visai ES architektūrai“, – kalbėjo jis.

Paklaustas, kas visgi buvo kaltas, kad britai pasirinko išstoti iš ES, A. Kubilius nekaltino Briuselio ar biurokratinės struktūros. Jo nuomone, iššūkiai, kurie sukėlė tokį britų pasirinkimą, daug didesni.

„Tyrimai rodo, kad apie 80 proc. Vakarų visuomenės pajamos nesikeičia ar mažėja. JAV mokslininkai teigia, kad gyventojai praranda viltį dėl geresnės ateities. Jie mano, kad jų vaikai gyvens prasčiau nei jie gyvena. Žmonės pradeda pykti“, – kalbėjo jis.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas prisipažino kol kas aiškaus atsakymo, kodėl britai nusprendė užtrenkti duris ES, nerado.

„Migracija turėjo turėti įtakos, bet didžiausias skaičius britų, balsavusių už išstojimą, buvo iš regionų, kur imigracija maža“, – pastebėjo jis.

Pasak politologo, paslaptis gali slypėti kitur: kai prieš daugiau nei dešimtmetį vyko sparti ES plėtra, tai visuomenės buvo sutikta su euforija.

„Tačiau ne visi numatė, kad tokia sparti bendros rinkos plėtra turės tokios didelės įtakos konkurencingumui. Visi tikėjosi labai gerų ekonominių pasekmių. Visi galvojo, kad daugiau konkurencijos – tik gerai, bet tos konkurencijos didėjimas vyko per greitai“, – pastebėjo R. Vilpišauskas.

Politologas negailėjo kritikos politikams, kurie, jo nuomone, rinkosi tylėti, o ne parodyti visuomenei, kaip svarbu keistis taip greitai keičiantis konkurencinėms sąlygoms.

„Politikos elitas nekėlė tokių klausimų. Žinoma, žmonės nemėgsta keistis“, – kalbėjo jis.

R. Vilpišauskas iš politikų ir dabar pasigenda pakankamo aiškumo, ypač kalbant apie Didžiosios Britanijos pasitraukimą.

„Gerbiu politikų bandymus, praėjus trims mėnesiams po referendumo, aiškinti procesą to, kas dar neįvyko“, – ironizavo forumo dalyvis.

Politologo nuomone, didžiausia problema šiuo metu yra ta, kad ekonominiai valstybių procesai yra tapę globalų, valstybės ekonomiškai vienos nuo kitų priklausomos, tačiau politikai vis dar galvoja nacionaliniu lygmeniu.

Ekonomistė J. Rojaka taip pat pastebėjo, kad politikai koncentruojasi ne ties tais dalykais, ties kuriais turėtų pro britų referendumo: „Artimiausiu metu mes daugiau girdėsime ne apie būtinas ir reikalingas reformas valstybėse, o tiesiog apie patį „Brexit“ procesą“.

Pasak jos, pati Europos Sajunga, kaip institucija, ES šalių narių problemų neišspręs, todėl kiekviena šalis turi pradėti spręstis problemas viduje. Kol valstybės neišsispręs savo bėdų, svarsto J. Rojaka, apie naują didesnę Europą pradėti galvoti neverta.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...