captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip jus galės atleisti iš darbo nuo kitų metų

Nuo kitų metų pradžios įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, darbdaviai turės daugiau galimybių atleisti darbuotojus – net ir tuos, kuriuos iki šiol atleisti labai sunku, pavyzdžiui, neseniai pagimdžiusias moteris. Kita vertus, teisininkai pastebi, kad ir darbuotojai galės greičiau atsisveikinti su darbdaviu.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pagal dabar galiojantį kodeksą darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar 1 mėn. pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms.

Tokia garantija netaikoma tik tais atvejais, kai darbuotoja įkalinama, įstatymų numatytais atvejais jai atimama teisė dirbti nustatytą darbą, kai darbdavys yra likviduojamas arba miršta.

Be to, iki metų pabaigos galioja nuostata, kad su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki 3 m., darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės.

Kita vertus, dabartinis kodeksas numato garantijas sergantiems ir sužalotiems darbe. Pvz., reikalaujama, kad tiems, kas neteko darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas neįgalumas.

Šiuo metu vis dar galioja nuostata, kad sutartis su darbuotojais, kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip 5 m., asmenimis iki 18 m., neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki 14 m., gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.

Naujame Darbo kodekse šio ir daugelio kitų apribojimų atleisti darbuotoją iš darbo nėra.

Nuo naujųjų metų darbo su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai sutartis galės būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios.

Su darbuotojais, auginančiais vaiką (įvaikį) iki 3 m., sutartis negalės būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės, tačiau kitais pagrindais tą bus galima padaryti.

Naujame kodekse nėra dabartinių garantijų darbuotojams, kurie susirgo arba buvo sužaloti darbe. Taip pat panaikintos garantijos darbuotojų atstovams.

Norintiems juos atleisti darbdaviams nereikės išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo organo ar darbo tarybos sutikimo.

Nuo kitų metų paprasčiau bus galima nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.

Pavyzdžiui, tai bus galima padaryti, kai darbuotojas nepasieks sutartų darbo rezultatų pagal numatytą jų gerinimo planą.

Tą patį bus galima padaryti, kai darbuotojas atsisakys dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis arba atsisakys keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę.

DELFI nuotr.

Darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos.

Tiesa, šiuo pagrindu nebus galima atleisti darbuotojo, kuris atsisakys dirbti už sumažintą darbo užmokestį.

Dar viena naujovė – sutarties nutraukimas darbdavio valia.

Nuo 2017 m. pradžios visi darbdaviai turės teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju įspėjęs jį prieš 3 darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip 6 mėn. jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.

Šiuo darbuotojų atleidimo būdu galės pasinaudoti tik privačios įmonės įstaigos ir organizacijos. Viešojo sektoriaus darbdaviams to padaryti nebus galima.

Tiesa, taip nutraukti sutartį nebus galima dėl dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl skirtingų diskriminacinių motyvų (lyties, rasės, pažiūrų ir pan.).

Lietuvoje geriau nei Latvijoje ir Estijoje?

Naujame kodekse, kaip ir dabartiniame, numatyti įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminai ir išeitinės išmokos atleidžiamiems darbuotojams. Šiuo aspektu lygindamas tris Baltijos šalis, advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ partneris Ramūnas Petravičius teigia, kad naujas Lietuvos DK darbuotojams palankiausias.

Teisininko pastebėjimu, bendras įspėjimo terminas yra 1 mėn. Jei tai yra darbuotojas, kurio darbo stažas mažesnis nei 1 m., darbdavys gali įspėti mažiausiai prieš 2 sav. Tačiau jei darbuotojai augina vaiką (įvaikį) iki 14 m. ar iki senatvės pensijos liko mažiau kaip 5 m., įspėjimo terminas bus dvigubinamas.

Be to, numatomi triskart ilgesni terminai nei bendrasis atleidžiant neįgaliuosius ir darbuotojus, kuriems iki senatvės pensijos liko mažiau nei 2 m.

Pasak R. Petravičiaus, Latvijoje tokių išlygų nėra – visiems darbuotojams numatytas vienas terminas – 1 mėn. Estijoje, priklausomai nuo stažo, atleidžiamą darbuotoją privalų įspėti prieš 0,5 – 3 mėn.

„Aišku, yra išimčių. Pavyzdžiui, jei darbuotojas iš esmės pažeidžia darbo sutartį, tokiu atveju terminas gali būti trumpinamas ir iki 10 dienų“, – atkreipia dėmesį „Valiunas Ellex“ advokatas.

Pasak jo, „matyti, kad Lietuvoje skiriamas didelis dėmesys darbuotojui ir atsižvelgiama į jo šeiminę bei socialinę padėtį, ko pasigendama kaimyninėse šalyse“.

Kaip komentavo advokatas tiek Latvijoje, tiek Estijoje numatyta, kad darbuotojas norėdamas nutraukti darbo santykius, darbdavį apie tai turi informuoti ne vėliau nei prieš 30 kalendorinių dienų. Lietuvoje darbuotojas kitąmet turės teisę tai atlikti ne vėliau nei prieš 20 kalendorinių dienų.

„Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, dirbant pagal neterminuotas sutartis, suėjus įstatymų nustatytam senatvės pensijos amžiui ar įgijus teisę į visą senatvės pensiją, dirbant pas tą darbdavį, numatomas tik 5 darbo dienų terminas“, – pabrėžė R. Petravičius ir pridūrė, kad Lietuvos darbuotojai turės palankiausias sąlygas įspėti darbdavį.

Dabar Lietuvoje galiojančiame Darbo kodekse numatyta, kad darbdavį įspėti reikia prieš 14 dienų.

Išeitinės išmokos Baltijos šalyse

Estijoje numatytos išeitinės išmokos nuo 1 iki 3 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio, už vieną mėnesį moka darbdavys, už kitus – skiriama išmoka iš specialaus fondo. Latvijoje išeitinė išmoka svyruoja nuo 1 iki 4 mėn. vidutinio darbo užmokesčio.

Nuo kitų metų Lietuvoje taip pat atsiras ilgalaikio darbo išmokų fondas. Darbuotojas galės tikėtis nuo 2 iki 6 mėn. vidutinio mėnesio darbo užmokesčio išmokų, kartu sudėjus mokamus pagal DK ir iš specialaus fondo.

„Darbuotojui, kuris įmonėje dirbo mažiau nei metus, darbdavys sumokės 0,5 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio, tačiau jei darbo stažas ilgesnis, tokiu atveju du vidutinius mėnesio darbo užmokesčius padengs darbdavys.

Svarbu paminėti, kad jei darbuotojas atleidžiamas darbdavio valia – jam bus išmokama 6 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių išmoka, nepriklausomai nuo darbo stažo“, – pasikeitimus aiškino R. Petravičius.

Jo teigimu, šiuo požiūriu darbdaviams vis dar palankiau Estijoje. Ir tik Lietuva „pirmauja tuo, kad darbdaviai turės galimybę atleisti darbdavio valia (be priežasties), tiesa, sumokėdami išties didesnę išeitinę išmoką“.

Primename, kad šiuo metu Lietuvoje darbdavys savo iniciatyva atleisdamas darbuotoją jam privalo sumokėti nuo 1 iki 6 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje.

Apžvelgęs naujo DK įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminus ir išeitinių dydį, advokatas priėjo išvadą: „Naujas Darbo kodeksas bus bene geriausias šios Vyriausybės darbas – pagaliau subalansuotas, į darbuotojų pusę orientuotas Darbo kodeksas, iki visiems suvokiamų standartų ir priimtinas tiek verslui, tiek darbuotojams“.

Parodys darbdavių mentalitetas

Paklausta, ar įsigaliojus naujam DK atleisti darbuotojus bus paprasčiau ir ar dėl to sumažės bylų dėl sutarčių nutraukimo, advokatų kontoros „Jurex“ vadovaujančioji partnerė Jurgita Judickienė abejojo, ar šioje srityje bus daug pokyčių.

 „Galvoju, kad tokių ginčų nei labai padaugės, nei labai sumažės. Dabar bylose dėl darbuotojų atleidimo dažniausiai ginčijamasi tais atvejais, kai yra atleidžiama už tam tikrus nusižengimus. Naujas kodeksas iš esmės palieka tą pačią galimybę, nors pagrindų sąrašą šiek tiek susiaurina. Taigi, manau, ja ir toliau bus naudojamasi“, – svarstė advokatė.

Anot jos, teoriškai galima svarstyti, kad ginčų sumažės tik tais atvejais, kai darbdavys norės atsisakyti darbuotojo, kuris jam netinka iš esmės, bet nėra teisėto pagrindo su juo nutraukti darbo sutartį.

„Ta prasme, kad darbuotojas dirba gerai, bet, tarkime, jo charakteris netinkamas arba jis nesugyvena su kitais kolegomis, arba nerodo darbo rezultatų. Iki šiol tokiais atvejais turi daryti dirbtinius struktūrinius, organizacinius pertvarkymus, ieškoti, kur jį perkelti, ar dar ką nors dirbtinai sugalvoti“, – komentavo pašnekovė.

Jos teigimu, įsigaliojus nuostatai, kad darbuotoją galima atleisti tiesiog išmokant jam 6 vidutinių atlyginimų dydžio išeitinę išmoką, galbūt darbdaviai mažiau norės kurti dirbtinių dalykų, tiesiog darbuotojui sumokės ir atsisveikins su juo.

„Bet... Žinant lietuvių mentalitetą, lietuvių darbdavių mentalitetą, matyt, nelabai daug bus tokių, kurie nors norės mokėti tuos 6 vidutinius atlyginimus ir vis tiek darys tuos dirbtinius pertvarkymus“, – prognozavo advokatė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...