captcha

Jūsų klausimas priimtas

Butų kainų pokyčiai užminė mįslę ekspertams

Statistikos departamentas skelbia, kad šių metų antrąjį ketvirtį (palyginus su 2015 m. tuo pačiu ketvirčiu) naujos statybos daugiabučių butai atpigo 4 proc. Butų kainų pokyčiai kelia klausimų, ar per didelė naujų butų pasiūla nepradės tempti butų kainos žemyn.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kaip skaičiuoja Statistikos departamentas, šių metų antrą ketvirtį, palyginus su pernai antruoju, būsto kainos Lietuvoje padidėjo 3,4 proc.

Jos augo tiek senesnės statybos daugiabučiuose (6,4 proc.), tiek vienbučiuose ar dvibučiuose (0,8 proc.). Butų kainų augimas fiksuotas ir naujos statybos vienbučiuose ar dvibučiuose namuose (5,8 proc.), tačiau dėmesį verčia atkreipti tai, kad naujos statybos daugiabučiuose namuose butai atpigo 4 proc.

Nekilnojamojo turto specialistai pripažįsta, kad tokia statistika juos stebina: jie patys mato atvirkštinę tendenciją.

Nekilnojamojo turto vystymo ir valdymo bendrovės „Inreal“ duomenimis, pernai sausį sostinėje buvo neparduoti 4364 butai, šių metų sausį – 4202, o rugpjūtį – 3921.

Daugiau pokyčių mato nuomos rinkoje

„Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada teigė, kad paskutiniai Statistikos departamento duomenys apie naujų butų kainų kitimą daugiabučiuose jį nustebino.

„Galbūt daugiau parduota pigesnių projektų, nes kaip tik matome vos ne rekordinius statytojų pardavimus. Matome, kad kai kuriuose projektuose kas ketvirtį ar pusmetį kainos yra peržiūrimos ir kyla į viršų. Todėl sunku paaiškinti, kodėl tokia statistika, nes rinka iš tiesų elgiasi šiek tiek kitaip. Pardavimai – pakankamai aktyvūs, kainos nedaug, bet šiek tiek augančios“, – komentavo jis.

Pasak M. Čiulados, kalbant apie naujos statybos butų pasiūlą čia augimas yra nuosaikus.

„Po krizės buvo sąstingis, vienas kitas projektas tik buvo statomas, tačiau popieriai nestovėjo vietoje. Statytojai ruošėsi, tvarkė dokumentus, gavo statybos leidimus, kad dabar, kai rinka suaktyvėjusi, pinigai rekordiškai pigūs, galėtų pasiūlyti ir užpildyti paklausą“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis taip pat pastebėjo, kad aktyvūs ne tik sau būstą norintys įsigyti pirkėjai: butai perkami ir investuotojų.

„Už santaupas bankuose investuotojai nieko negauna, tai faktas, kad iš buto nuomos grąža 4–5 proc. kapsi, todėl geriau gauti tiek nei nulį. Be to, dar tikėtinas kainų augimas iš to, ką matome rinkoje. Pastebėjome, kad vos ne trečdalis butų naujuose projektuose, ypač mažo ploto, yra perkami nuomai, – tegė M. Čiulada. – Kaip tik paskutinį ketvirtį nutiko tai, ko mes nesitikėjome.

Pradeda ryškėti, kad stipriai išaugo butų nuomos pasiūla, o tuo metu nuomininkai skaičiuoti moka ir mato, kad pinigai yra pigūs ir galvoja, kad galbūt nebeverta būti nuomininkais, o verta būti pirkėju ir jie traukiasi iš šios rinkos: perka būstą, moka paskolas ir turime situaciją, kai nuomos pasiūla didėja, o paklausa mažėja ir čia tikrai tikėčiausi kainų kritimo (nuomos rinkoje – red.)“.

Kalbėdamas apie naujos statybos butų kainas nekilnojamojo turto specialistas spėjo, kad jos vis dėlto turėtų išlikti stabilios.

Kainų kritimui jis pagrindo nemato: „Ekonomika gyva, variklis sukasi. Žinoma, atsiranda vis daugiau kalbų apie krizę, besiniaukiančius debesis ir žmonės yra atsargesni ir neapgalvotų sprendimų nepriima, o bankai netaško pinigų į kairę ir dešinę.

Situaciją galėtų supurtyti nebent išorės veiksniai, o vidiniai rodikliai rodo, kad viskas yra gerai ir normos ribose“.

Atkreipia dėmesį į senos statybos butų kainas

Oficialios statistikos duomenų nesureikšmina ir „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

„Statistika, kuri skaičiuojama šalyje, ne visai atspindi realų kainų pokytį, nes vertinamas sandorių vidurkio pokytis, o ne atskirų turto klasių.

Pavyzdžiui, jei pernai buvo sudaryta daugiau brangesnių butų sandorių, arčiau miesto centro ar aukštesnės klasės, o šių metų antrą ketvirtį fiksuota daugiau ekonominiame segmente, tai vidurkis bus mažesnis ir mes gauname, kad neva yra kainos sumažėjimas“, – aiškino pašnekovas.

Nekilnojamojo turto specialisto skaičiavimai ir nuoseklus kainų pokyčio stebėjimas rodo, kad kiekviename segmente jokių kainų mažėjimų nematoma.

„Kaip tik yra kainų padidėjimas visuose segmentuose, tai galbūt nėra teisinga, kai viskas sumetama į krūvą“, – savo nuomone dalijosi pašnekovas.

Vis dėlto A. Antanavičius teigė pastebėjęs, kad kai kuriuose projektuose, kur yra likę labai mažai butų, pardavėjai skelbia įvairias akcijas ar pamažina kainas.

„Bet beveik visais atvejais, kai prasideda nauji projektai, jie pradedami aukštesne kaina po keletą procentų. Negalėčiau sakyti, kad kaina šiemet yra mažesnė nei prieš metus“, – tikino specialistas.

„Inreal“ analitiku skaičiavimu, antro ketvirčio pabaigoje naujos statybos butų kainų kilimas siekė apie 10 proc., senos statybos segmente – taip pat matytas panašus augimas.

„Mūsų prognozės būtų, kad antroje metų pusėje kainų augimas turėtų šiek tiek sulėtėti. Matome, kad pirkimo tempas nebėra toks aukštas kaip anksčiau ir naujų butų tikriausiai nebepavyks taip lengvai ir greitai pardavinėti kaip iki šiol ir po truputį mažės paklausa, bet ji vis vien išliks stipri. Metinis kainų augimas vis vien turėtų siekti 10 ar daugiau procentų. Iš kitos pusės – senos statybos butai, matyt, jau yra pasiekę savo kanos ribą“, – komentavo A. Antanavičius.

Konkurencija rinkoje didelė

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius taip pat tvirtino, kad nekilnojamojo turto vystytojai kainų kritimo nepastebi.

„Statistika apibendrina visus objektus, tai bendroje statistikoje ir gali atsispindėti kelių procentų kritimas, bet tai neparodo ilgalaikės tendencijos ir negalima daryti išvadų“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto sostinės naujų butų rinkoje M. Statulevičius mato gana didelę konkurenciją.

„Vilniuje prieš metus buvo vystoma daugiau nei 100 projektų, dabar aktyviai pardavinėjama v daugiau nei 80. Konkurencija yra nemaža, bet ir aktyvumas rinkos yra vis dar didelis. Dabar naujai statomų butų skaičius yra sulėtėjęs, bet pardavimai nėra sulėtėję. Kainos nelabai svyruoja nei į vieną, nei į kitą pusę ir daugiau mažiau išlieka stabilios, bet ir tempas yra daugiau mažiau stabilus“, – pastebėjo pašnekovas.

M. Statulevičius pastebi, kad išduodamų statybos leidimų skaičius taip pat rodo stabilumą, nebent jų gali būti paskubėta gauti daugiau iki lapkričio 1 d., kai įsigalios reikalavimas A energinės klasės pastatų statybai.

„Didesnė problema yra ta, kad jaučiamas darbuotojų trūkumas, todėl įmonės aktyviau ir noriai įdarbina darbuotojus ir iš trečiųjų šalių“, – pastebėjimu pasidalijo pašnekovas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...